Gal kam pravers info iš PRADŽIŲ PRADŽIA lankstuko
apie vyresnio vaiko žindymą. Čia perrašau apie nujunkymą.
Lietuvoje labiausiaia paplitęs nujunkymo būdas yra staigus žindymo nutraukimas. Dažnai mamai išeinant iš namų kelioms dienoms. Tačiau toks būdas yra skausmingas vaikui ir mamai. Vaikas netenka ne tik pieno, bet ir mamos artumo. Mamą staigus nujunkymas verčia sisumąstyti kaip sustabdyti pieno gamybą, o staigus hormonų pusiausvyros pasikeitimas gali sukelti depresiją.
Palaipsninis nujunkymasLeidžia mamai pakeisti žindymą kitais meilės pasireiškimo būdais, o staiga nustojus žindyti, vaikui gali atrodyti, kad mama nustojo jį mylėti.
geriausia yra sulaukti netūralaus krūties atsisakymo, tačiau jeigu nusprendžiama nujunkyti nesulaukus to amžiaus, arba mamai žindymas kelia diskomfortą, galima galvoti apie dalinį nujjunkymą, kai mama sumažina žindymų skaičių pakeisdama juos kitu maistu, kai vaikas yra jau virš metų. Arba sutrumpindama žindymų trukmę. O kitu laiku pasiūlo kito maisto ar kitos veiklos vietoje žindymo. Galima laikytis taktikos "nesiūlau, bet ir neatsakau krūties" , pakeisti dienos rėžimą, daugiau įtraukti tėtį ar giminaičius į vaiko priežiūrą, pasiūlyti užkandžių šiek tiek prieš įprastą žindymo laiką, nukreipti dėmesį, atidėti, trumpinti žindymo laiką ir derėtis.
Planuotas nujunkymasKai mama nusprendžia, kad jau laikas pradėti nujunkyti nors vaikas dar nerodo požymių, kad jis tam pasiruošęs. Tokiu atveju mama mažina po vieną žindymą kas 3-4 dienas. Kai kurie požymiai gali rodyti, kad vaikui nujunkymas yra per greitas ir mama gali į tai atsižvelgti. Jei vaikas ima mikčioti, dažnai prabudinėti naktimis, jei dieną daugiau limpa prie suaugusio, jei atsiranda naujas daiktas- prisirišimo objektas- žaislas, antklodė ar pan. paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, kandžiojimasis, jei jo nebuvo anksčiau. Taip pat tokios fiziologinės problemos, kaip vidurių kietėjimas ar pilvo skausmai gali rodyti, kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Mama pagal galimybes turėtų sulėtinti nujunkymo procesą.