Mūsų sielos būsenų iliustracijos IX dalis

sorry, jei kam nepatiko mano būsena kažkaip tikėjausi komentarų šiandien jaučiuosi kaip ZOMBIS, mažė serga, antra naktis be miego, galva plyšta. Todėl ir įkėliau zombį. viskas baigiau

Tai tau ir tavo mazei dabar reiketu, kad butu taip..

Tai aciu Dievui, buvau siaip issigandusi, kad yra daug rimtesne problema. Labai dziaugiuosi, kad taip nera.Sekmes tau ir tavo mergytei. Ji pasveiks ir tu tikrai issimiegosi. Laikykis

http://download.micr..._A_1024x768.jpg

kazkas man pasiule parasyti apie kaledas jei etycia uzstringa sm
Papildyta:
kaip tycia nestreikuoja ir nesidubliuoja bet tiek to bet kokiu atveju imesiu paskaitymui....


Ėjau gatve. Vėjas žaidė su krentančiom snaigėm, o jos besileisdamos ištirpdavo ant mano veido. Visi žmonės buvo tokie laimingi! Senamiestyje girdėjosi iš kavinių sklindanti Kalėdinė muzika, kuri tik dar labiau jaudino. Ir tas muzikantas grojęs saksofonu buvo laimingas, nors kepurėje numestoje ant gatvės buvo vos keli centai. Aš jam įmečiau menką monetą, bet jis nusišypsojo ir tarsi dėkodamas sugrojo aukštesnę natą. Aš tai pat linktelėjau. Smagu, kai žmonėms taip lengva vienas kitam pasakyti „ačiu“! Ir kai visi pamiršę rūpesčius yra laimingi, net ir pats užsikrėti ta laime. Mano žvilsnį vėl patraukė pora... šįkart - katinų. Abu pūkuotieji sedėjo vienas šalia kito susiglaudę ir šildėsi. Turbūt ir jie džiaugiasi, nes po suoliuku mėtosi žuvies likučiai.
Eidamas išvydau, besipuikuojančia eglę, kuri iš tolo vyliojo ryškia šviesa. Norėjau eiti, bet mane sustabdė Prakartėlė. Kas būtų dabar jeigu nebūtų gimęs Jėzus? Tikrai įnykau į savo mintis. Dažnai Kalėdose daug dirbtinumo, jau prieš mėnėsį parduotuvių vitrinos būna išpuotos Kalėdine atributiką, o prekybos centruose groja tos pačios Kalėdinės dainos. Sutinku – išties gera ir smagu, tačiau vis rečiau susimąstome apie tą tikrąją Kalėdinę dvasią... būtent tas vaikelis, kuris sėdėjo Marijai ant kelių ir privertė mane susimąstyti. Vis dėl to ir jis atrodė laimingas. Nors tai buvo tik iš plastmasės padarytos Šventųjų kopijos, aš taip įsijaučiau į tą gyvenimą, tą akimirką pavaizduotą Prakartėlėje. Pastovėjus kelias minutes, patraukiau toliau.
Milžiniška Kalėdų eglė iš toli skleidė nuostabų kvapą. Ne miško, o – Kalėdų. Mažesni vaikai bėgiojo aplink žibančią eglę, džiaugėsi, bet turbūt ne dėl tų tikrųjų Kalėdų, o dėl dovanų. Na, o mano manymu per Kalėdas ne dovanos svarbiausia, o, kad nesijaustum vienišas. Kad jaustumeisi mylimas, reikalingas...
Žinokite, tą vakarą aš supratau kokia nuostabi šventė Kalėdos...Galbūt savaip, nes net pats žmogus negali savęs apgaudinėti. Tuo laikotarpiu, Kalėdų laukimo metu svarbu ne tik gerumas ir meilė kitiems, bet ir nuoširdumas pačiam sau. Juk meluočiau sakydamas, kad per Kalėdas nelaukių dovanų, nenoriu puošti Kalėdinės eglutės ir pirkti dovanų artimiesiems, tačiau nuo to laiko Kalėdas vertinu šiek tiek kitaip...

Ir tikrai, sutinku su savo mintimis išsakytomis, nes kitaip meluočiau pats sau... Manau, jog nenusižengiu nei prieš Dievą, nei prieš kitus įsisukdamas į tą dirbtinesnį Kalėdų bumą, nes dabar viskas yra vis mažiau tikra, o plaukti prieš srovę visada sunkiau.
Na, o apibendrinant viską – man tikroji Kalėdų dvasia tai laikas, akimirkos kurios priverčia tave nuoširdžiai nusišypsoti, apkabinti artimą ar draugus ir visai nesvarbu ar tai dėl materialių, ar dėl religinių dalykų. Svarbu, kad nuoširdžiai...

Man tai negrese kolkas, bet visko gali buti

Zodziai turintys prasmes...