ir stai, kai Tu, mano mazas stebukleli, jau pilvelyje, mano bedos staiga baigesi 
niekada taip gerai nesijauciau, tik siek tiek pasidariau jautresne 
Iki Motinos dienos dar savaite, as sukuosi virtuveje, rytas labai grazus, jauciuosi puikiai, brangiausias isvaziavo pas drauga, as isijungiu radija, o ten groja Ligito Kernagio ir Evelinos daina-Mamai
Labai susigraudinu, juk ir as netrukus busiu mama 
ciumpu telefona ir skambinu savo Mamai... Sakau-mamyte, klausyk, ir rageli pridedu prie radijo... Laikau telefona, o pati visai nebesivaldau ir pradedu verkti, jau ne verkti, raudoti... Kodel??? Galbut todel, kad staiga suvokiu, kokia nuostabi yra mano mama, ir kad mano gimtadienis tai ir jos svente ir didesne nei man, kad mano gimtadienio proga dovanas gauti tureciau ne as, o mano Mama KAd motinyste, tai kazkas nuostabaus 
Daina baigiasi, pridedu rageli prie ausies, bet kalbeti dar negaliu, nes gerkle dar pilna asaru... Kitame laido gale girdziu sniurksciojima, mano Mama irgi verkia... Ta ryta mes kaip niekada puikiai supratome viena kita r be zodziu
Labai aciu savo Mamai, as busiu gera mama
