QUOTE(saulytej @ 2009 04 02, 21:42)
Jus teisi,kad neprotinga gincytis de dalyku kuriu neismanai,bet parodykit man sioje temoje, nors viena zmogu, kuris ismano apie siuos iklotus ir anionus.
O tas itikinejimas ,manau,yra kvailas,nes niekas taip ir nesugebejo irodyti tu iklotu teigiamo poveikio
Aš perskaičiau visą temą ir faktiškai neradau nei vienos forumietės, įrodinėjančios šių įklotų teigiamo poveikio. Keitimasis informacija, savos patirties pateikimas tai nėra įrodinėjimas. Įrodyti, matyt, galėtų mokslininkas, atlikęs specialius tyrimus ir t.t. ir pan. Tiesiog kažkam šie įklotai geri, kažkam (pvz. man) nelabai. Dėl to ir problemų, matyt, nekilo. Aktyvi diskusija prasidėjo šios temos pabaigoje ir ne dėl šių įklotų teigiamo/neigiamo poveikio įrodinėjimo, o dėl anionų, jonų, teigiamų, neigiamų..., ir tik šioje vietoje aš pasakiau savo nuomonę. Aš vienareikšmiškai lenkiu galvą ir net nedrįsčiau ginčytis su biologijos, biochemijos ar panašios sferos bakaraurą baigusiu specialistu, kuris, tikėtina ir dirba pasirinktoje sferoje. Asmeniškai man jos pasisakymai yra įtikinami, o kad ne labai argumentuoti, tai, vėlgi iš savo patirties žinau (ką dažnai sakau ir savo darbe sutiktiems ir mano aiškinimų nesuprantantiems žmonėms), kad visos tam tikros sferos sistemos (šiuo atveju biologijos ar medicinos) neišaiškinsi ir popieriaus lape nesurašysi. Juk nebe reikalo žmonės studijuoja ne metus, o truputį ilgiau:).
O straipsnio perskaitymas apie tai, ko neišmanai, tai tolygu žodžiams išimtiems iš konteksto, ką, beje, dažnai daro mūsų žurnalistai:)
Pavyzdžiui vakar buvau gimtadienyje, kuriame dalyvavo onkologijos ligoninės chirurgas. Aš jam uždaviau n klausimų, kamavusių mane ir dėl įvairių pažįstamų pamastymų sveikatos klausimais, ir dėl prieš kelias dienas mano pačios perskaityto straipsnio žurnale "Sveikas žmogus". Taigi, mano klausimai tapo vakaro linksmybe, iš kiekvieno mano klausimo sekė atsakymas, po to "bajeris", vėliau anekdotas... Juokiausi ir aš, tik kartas nuo karto, lyg teisindamasi, pasakydavau, kad ką aš turinti daryti jei jau neišmanau medicinos, juk skaityti, domėtis vis dėlto reikia. Gydytojo atsakymas buvo vienareikšmiškas, kad reikia domėtis, tik, anot jo, ne internete, ne žurnaluose, ir ne pačiai darant kokias tai išvadas. Ir dar. Prieš mėnesį man buvo iškilę tam tikrų sveikatos sutrikimų. Požymiai buvo aiškūs, todėl jų aprašymą "įmečiau" į internetą. Ta tema radau konkretų medikų parašytą straipsnį, su puikiomis iliustracijomis, kurios VISIŠKAI atitiko tą, kas buvo nutikę man. Taigi, labai trumpai tariant, verkiau nerealiai ir pas gydytoją kreipiausi jau žinodama diagnozę. Ir važiavau pas jį ne apžiūrai, o susitarti dėl operacijos:). Dabar sunku net patikėti kokia idijotė buvau. O juk tokia išsimoklinusi esu:). Taigi, trumpinant vizitą pas gydytoją, galiu pasakyti tik tiek, kad gydytojas šypsojosi, o jo žodžiai po apžiūros ir problemos sutvarkymo, buvo tokie: "gyvensite, tik mažiau sėdėkite internete".
nuo visu kitu niezti ir grauzia, o su sitais jokiu bedu 
