QUOTE(zarazna @ 2008 12 15, 12:10)
- Niekada nebuvau "surūgusi" iš esmės. Niekada nesakiau, kad kaltas ex, valdžia, ar aplinka, todėl manęs visi turi gailėtis, o jeigu kas nors nesigaili - yra didžiausias bjaurybė.
- O kas dėl vaikų poreikių - kiek išleidžiu vaikams žinau lito tikslumu (vedu konkrečią apskaitą) tačiau kokia kitiems nauda, jei jie tai sužinos?
- Palaikau ir sutinku. Pati esu optimistė ir visada (beveik
) geros nuotaikos, nes po skyrybų atsivėrė šviesa, gėris ir grožis, todėl visokie finansiniai nepritekliai niekaip neištrina šypsenos iš akių. Aišku, nuovargis gerai pažįstamas, net sakyčiau - išsekimas (reanimacijoje jau pabuvojau, lėtinę mažakraujystę jau turiu), bet toks yra
mano pasirinkimas: auginti vaikus vienai ir dirbti tiek, kad aprūpinčiau
mano supratimu pakankamai.
- Nauda yra. Jei mamytė pasisako, kad nuperka mokyklines prekes rugsėjį už 100 Lt - norisi sužinoti, kaip jai tai pavyksta, ir gal kažką prisitaikyti sau. Tas pats su rūbais, apavu, pavalgymu... Juk galima patirtį įgyti ne tik per praktiką, o ir pasinaudoti kitų jau išbandytais būdais
Kitas dalykas: kažkam gal pravers tie mūsų skaičiukai ruošiant kokius nors popierius dėl vaikų išlaikymo. Juk sunku viską prisiminti ir numatyti vienu prisėdimu.