QUOTE(Dalissime @ 2008 12 12, 10:00)
Ai, ir dar man čia atsirado toks klausimas (toms, kurios jau pagimdė ir toms, kurios dar tik ruošiasi). O jūsų vyrai dalyvavo gimdyme?
Maniskis dalyvavo
Is pradziu stipriai abejojo, nelabai verzesi del tos nezinomybes, bet kai abu pabuvojome kursuose, tai viskas ne taip baisiai pasirode nei jam, nei man. Kursuose netgi rode pratimus visokius kaip daryt, kad skausma nuimti, ir su tokiu masaziniu kamuoliuku, tai net syptelejau, kai jis atvaziaves i gimdymo palata iskart ta kamuoliuka issitrauke - toki rysku oranzini
O siaip ten nieko baisaus, vyras stovi sone, prie galvos ir nieko jis ten nemato
Bet kaip pati gerai jautiesi, kai zinai, kad salia taves stovi zmones, kurie zinai, kad neleis tau numirti
QUOTE(Dalissime @ 2008 12 12, 11:38)
Nors manim daug kas stebėjosi - tipo, nu kaip čia per vestuves ir neverki, ar tau neliūdna ir t.t. ir pan.?
Bet tai o ko verkt? tekėjau ne per prievartą
, už mylimo vyro, ir pagrindo liūdėt tikrai nemačiau
As irgi neverkiau ir net neketinau, man taip linksma buvo, tai faina,geras oras, nuostabus zmones, saunus pirslys, viskas ciki suplanuota - tik imk ir megauskis diena, kurios gyvenime jau nebebus
As ir vis pagalvoju, kad faina butu pakartoti, mes pirmas metines ir sventeme toje pacioje vietoje su tais paciais draugais, tikrai liuks buvo. Norejome tradicija tokia ivest, ale krize uzejo
QUOTE(Stitch @ 2008 12 12, 13:35)
Tiesa, nupirko man vyras spaudimo matuokli, tai paziurejau, kai uzeina pulso padidejimas tai spaudimas krenta...
O daugiau niekas nepastebejot priklausomybes tarp pulso daznio ir cukraus kiekio kraujyje?
Na, man labiau ima musti sirdis, kai cukrai nukrenta zemiau normos, tik nezinau, kodel - ar kad cukrai nukrito, ar labiau is baimes, kad koma neistiktu