man teko palikti gal kokiai 15 min savo 3.5 metų vaiką ir 6 mėnesių kūdikį, vykau į parduotuvę, pažadėjau vyresniajam parvežti kažką skanaus, grįžau viskas tvarkoj buvo, mažoji net neverkė, aišku čia buvo tik vienas kartas...
galvoju jeigu lemta nelaimei kokiai nors atsitikti, tai gali būti ir namie kad ir kitam kambaryje.......
Psichologai teigia (na gal ir ne visi, bet būtent su tokiom rekomendacijom teko susidurt), jog geriausias tam amžius 5 - 6 metai. Iš kitos pusės pastebima, kad kai kurie vaikai dėl savo tarsi įgimto savarankiškumo tam "pasiruošia" anksčiau. Kiti - gal ir virš 10-ties tam vis dar nesubrendę. 
Tretieji gi pirmąkart paliekami, kai prispaudžia aplinkybės.
Mano patirtis šiame reikale menka. Vyresnėlei 4, bet ... ilgiausiai teko palikti vieną, kol nulipau patikrinti pašto dėžutės. Kai grįžau išsigandus neatrodė.
Bet palikti vienas, kad ir pietų miegą miegančias (tiesiog todėl, kad reikalui esant nubėgtum į šalia esančią parduotuvę) nedrąsu. Gal ir būtinybės didelės nėra.
Tiesiog smalsu ar vyksta kažkoks pasiruošimo pirmam palikimui namie procesas ("parengiamieji darbai") ir koks jis? Kaip jautėsi per tai jau perėję mamos ir pirmąkart paliktieji?
O tos, kurios tam įvykiui tik ruošiasi, kaip tai įsivaizduoja?
Kuo užsiima vaikas, būdamas vienas namuose? Kokios didžiausios vaikus paliekančių tėvų baimės?
Tretieji gi pirmąkart paliekami, kai prispaudžia aplinkybės.Mano patirtis šiame reikale menka. Vyresnėlei 4, bet ... ilgiausiai teko palikti vieną, kol nulipau patikrinti pašto dėžutės. Kai grįžau išsigandus neatrodė.
Bet palikti vienas, kad ir pietų miegą miegančias (tiesiog todėl, kad reikalui esant nubėgtum į šalia esančią parduotuvę) nedrąsu. Gal ir būtinybės didelės nėra.Tiesiog smalsu ar vyksta kažkoks pasiruošimo pirmam palikimui namie procesas ("parengiamieji darbai") ir koks jis? Kaip jautėsi per tai jau perėję mamos ir pirmąkart paliktieji?
O tos, kurios tam įvykiui tik ruošiasi, kaip tai įsivaizduoja?
Kuo užsiima vaikas, būdamas vienas namuose? Kokios didžiausios vaikus paliekančių tėvų baimės?
Sunku man tiksliai nurodyti, kuris amžius tinkamas vienam būti namuose. Savo mergučę pradėjau pratinti, kai jai buvo kokie treji: pradžioje palikdavau vieną, o pati trumpam nueidavau iki šalia namų esančio spaudos kiosko ar parduotuvės. Po truputį laiką ilgindavau. Dabar jai šešeri. Kasdien 12 val. paimu ją iš darželio, parvedu namo ir nuo 13 val. vėl išeinu į darbą. Taip pratinama kitiems metams, kai savarankiškai reikės ne tik pabūti, bet ir pareiti iš mokyklos, atsirakinti duris ir t.t. Ji lieka viena porai valandų: žaidžia, skaito, piešia, kartais šoka ar dainuoja (gal "Vienas namuose..."?). Grįžusi visuomet randu ją pasinėrusią į kokią nors veiklą. Kartais, kai išeinu trumpam, pasakau, kad už valandėlės grįšiu, ji gražiai paprašo: "O tu negali už dviejų?.."
Kas baisu, kai palieku vieną? Pradžioje atrakindavo duris. Kartą įsileido laiškininkę, kuri atnešė pranešimą apie siuntinį. Pati atsitempė iš virtuvės taburetę, pažiūrėjo pro akutę, tada įleido... Kai bariau, iki ašarų teisinosi, jog ji tikrai pažino tą laiškininkę. Bandžiau jai įrodinėti, jog septyni ožiukai, įsileidę į namus vilką, taip pat iš letenėlė pažino mamytę... Dabar net tėčio, kai kartą paliko raktus, nebeleido.
Kas baisu, kai palieku vieną? Pradžioje atrakindavo duris. Kartą įsileido laiškininkę, kuri atnešė pranešimą apie siuntinį. Pati atsitempė iš virtuvės taburetę, pažiūrėjo pro akutę, tada įleido... Kai bariau, iki ašarų teisinosi, jog ji tikrai pažino tą laiškininkę. Bandžiau jai įrodinėti, jog septyni ožiukai, įsileidę į namus vilką, taip pat iš letenėlė pažino mamytę... Dabar net tėčio, kai kartą paliko raktus, nebeleido.
dar nesu niekada palikus savo vaiko vieno,bet noriu papasakoti istorija kai dar dirbau lt.
kartu su manim dirbo issiskyrusi mama,jos vaikas ejo i darzely.tuo metu buvo kokiu 4-5 metu.taip jau buvo kad musu darbas pamaininis,tekdavo dirbti ir dienines ir naktines.padeti mamytei nebuvo kam,vaika is darzelio paimdavo kitoje pamainoje dirbanti bendradarbe,o kai mamai budavo naktines vaikas per nakty budavo namie vienas.o vat viena nakti vaikiukas kazka susapnavo,pamane kad uz uzuolaidos kazkas stovi ir issigando..buvo gal 4 valandos ryto,kai vaikas atejo pas mama i gamykla.iki jos kokie 2 km.,gerai,kad vasaros metas ir svito jau truputi.kas po to pasikeite?niekas.toks jau yra gyvenimas.vieniems lengvas,kiti i ji turi dantim kabintis.vaikuti pabare,paaiskino ir vel dirbo kaip visada.kitos iseities nebuvo.
kartu su manim dirbo issiskyrusi mama,jos vaikas ejo i darzely.tuo metu buvo kokiu 4-5 metu.taip jau buvo kad musu darbas pamaininis,tekdavo dirbti ir dienines ir naktines.padeti mamytei nebuvo kam,vaika is darzelio paimdavo kitoje pamainoje dirbanti bendradarbe,o kai mamai budavo naktines vaikas per nakty budavo namie vienas.o vat viena nakti vaikiukas kazka susapnavo,pamane kad uz uzuolaidos kazkas stovi ir issigando..buvo gal 4 valandos ryto,kai vaikas atejo pas mama i gamykla.iki jos kokie 2 km.,gerai,kad vasaros metas ir svito jau truputi.kas po to pasikeite?niekas.toks jau yra gyvenimas.vieniems lengvas,kiti i ji turi dantim kabintis.vaikuti pabare,paaiskino ir vel dirbo kaip visada.kitos iseities nebuvo.
QUOTE(Laisvė @ 2005 12 18, 23:55)
Dabar net tėčio, kai kartą paliko raktus, nebeleido.
Šaunuolė
Gerai viską suprato. Mane matyt tie įsileidinėjimai gąsdina labiausiai ir dar, kad nesusižeistų matyt...Vien matant kai po savo dviaukštę lovą kabarojasi šiurpas kartais nueidavo. Pasikabina pvz. mažė rankytes ant antro aukšto skersinės lentos ir kabaliuoja mataruodama kojytėm. Čia toks naujas užsiėmimas 
Kartais baisu ir pagalvot ko dar prisigalvot gali
Aš specialiai nepratinu, po truputį palikt vis netyčia išeina 
Pirmą kart palikau net pusvalandžiui
- 5 metų. Grįžom iš parduotuvių, apsižiūrėjau, kad pamečiau naują telefoną Sakau, - ar pabūsi, bėgu ieškot. Išleido tik suderėjom, kad kompu pažais. Grįžau - žaidžia ramiai. Dar dešros pats pasiėmė 
(beje, telefoną radau 
)
Ilgesniam laikui dar nebuvau palikus
Pirmą kart palikau net pusvalandžiui
- 5 metų. Grįžom iš parduotuvių, apsižiūrėjau, kad pamečiau naują telefoną Sakau, - ar pabūsi, bėgu ieškot. Išleido tik suderėjom, kad kompu pažais. Grįžau - žaidžia ramiai. Dar dešros pats pasiėmė (beje, telefoną radau )Ilgesniam laikui dar nebuvau palikus
Vyresnėlis paniškai bijo pasilikti vienas namuose. Bet kartą, kai užsiožiavęs nenorėjo eiti kartu su mažuoju broliu, kurio vieno dar neišleidžiam, laukan, pasakiau, kad gali rinktis "arba-arba". Išbuvo porą gerų valandų vienas namuose, kol močiutė grįžo su mažiumi. Jo aktyvi veikla buvo akivaizdžiai matyti,- perkraustė visas spinteles ir visus stalčius.
Bet vakare tai vis tiek bijo pasilikti vienas.
Bet vakare tai vis tiek bijo pasilikti vienas.
Aš vakare nesu vienos palikusi. Nors nemanau, kad kažko bijotų, nes mes namuose niekuo mergučės negąsdinam, nekalbam apie kokius nors siaubus baubus, raganas ar pan. Visuomet paaiškinu, jog tai - žmogaus fantazijos, vaizduotės padarinys, egzistuojąs tik pasakose, sukurtose istorijose. Be to, nuolatos kalbame, kokį pavojų "neša" degtukai, elektra ir t.t. Mergučei yra prisakyta, jog atsitikus kokiai nors bėdai, ji neturi slėptis, o geriau eiti pas kaimynus ir kuo skubiau prašyti pagalbos.
Manau, kad 3,4,5 ir 6 metu vaikas per mazas, kad valandai ar dviems ji viena palikti namuose. Man virs trisdesimt, bet kai esu viena namuose, nejauku. Xixi, toks mano argumentas. Be to, neisivaizduoju, kaip trimeti ar keturmeti ikalbinti viena likti namuose? Ar jau jis taip mielai ir liks, pamirkses akim: "Eik, mama, eik..".
Bet cia nuo seimu ir vaiku priklauso. Mano nuomone ir patirtis yra tokia, jei kazkam gerai kitaip - puiku. Be to, koks tikslas palikineti tokius mazus vaikus? Pratinti prie mokyklos gal dar ankstoka ( ir kazin ar jau pirmokas bus/privalu buti/ pareiti namo vienas?). Negi jau taip neimanoma jo su kazkuo palikti?
Bet cia nuo seimu ir vaiku priklauso. Mano nuomone ir patirtis yra tokia, jei kazkam gerai kitaip - puiku. Be to, koks tikslas palikineti tokius mazus vaikus? Pratinti prie mokyklos gal dar ankstoka ( ir kazin ar jau pirmokas bus/privalu buti/ pareiti namo vienas?). Negi jau taip neimanoma jo su kazkuo palikti?
QUOTE(Keberiokšt @ 2005 12 19, 12:07)
Negi jau taip neimanoma jo su kazkuo palikti?
Už pinigus viskas įmanoma. Bet jei jie fontanu netrykšta, tenka ieškoti kitos išeities. Bet viskas nuo šeimos ir konkretaus vaiko priklauso.
QUOTE(Laisvė @ 2005 12 19, 11:48)
Mergučei yra prisakyta, jog atsitikus kokiai nors bėdai, ji neturi slėptis, o geriau eiti pas kaimynus ir kuo skubiau prašyti pagalbos.
Viskas labai priklauso nuo vaiko. Vyresniam užteko kartą paaiškinti (retsykiais primenam, bet jis iškart replikuoja: "Žinau".), kad nesislėptų, jei kas negera atsitinka. Bet jis ir taip visad kviesdavosi pagalbon. Esu tikra, kad, prispyrus bėdai, arba pagalbos kviestųsi, arba pats "rodą darytų".
O mažiukas, nors niekada nesam nei mušę, nei baisiai barę, jei tik iškrečia kokią eibę, iškart dingsta kaip į vandenį. Ir aiškinom(-am), ir šnekėjom(-am), kad reikia pasikviest suaugusįjį, kad likviduotų pasekmes, jei kas nors atsitinka; kad negalima slėptis. - Jokių poslinkių į gerąją pusę. Garantuoju, kad, kilus gaisrui, slėptųsi drabužinėje. Tiesiog jis toks yra.
O va, vienas turbūt ir nebijotų pasilikti..
Apie tai, kad vyresnis bijo pasilikt vakare vienas. - Suklydau, rašydama. Turėjau omeny, kad bijo pasilikti vienas, kai sutemsta. Nes mes su vyru griztam apie 18, o mociutei, su kuria jis buna po pamoku, kartais reik išeit kiek anksčiau. Tai iškartr kyla problema..
QUOTE(Keberiokšt @ 2005 12 19, 12:07)
Manau, kad 3,4,5 ir 6 metu vaikas per mazas, kad valandai ar dviems ji viena palikti namuose.
6 metų palikti vienai valandai ankstoka?
Žinau , tiesa prastą, be vis tik pavyzdį kai 4 - 5 metų vaikas pats į darželį ateidavo (bet čia jau atitinkamos šeimos dalykas ) Tai rodo, kad vaikas tai gali (bet nesakau, kad taip daryti galima).Žinau ir kitą pavyzdį (tiesa, suprantu, kad tai kraštutinumas) kai vaikas iki 12 klasės palydimas iki mokyklos ir pasitinkamas (nors nėra psichinis ligonis, bet ...tai matyt padarė savo darbą bendraujant su bendraamžiais ir kt....
).Koks tikslas? Pvz. kad ir toks - sėdi viena su sergančiais namie, vienam kuriam sukyla iki nežinia kiek temperatūra ar dar kas...Kvieti greitąją, atvažiuoja ir prirašo krūvą vaistukų (na kad ir nekrūvą). Vyras (ne pas visas jis dar ir veisiasi) dirba iki išnaktų arba išvis komandiruotėj. Laukti kol kažkas malonės atnešti ar vis tik pačiai bėgti į artimiausią vaistinę?
O kažkada (nors ir nesutariama kada) pratinti pabūti vieną (nors man tas procesas matyt bus iškart su dviem
) vis tiek teks.
