vaikas nekalba 4

va čia tai tikrai dar viskas žmogučiui prieš akis.
Aukit ir stiprėkit, ir storėkit


kad kiekvienam žmogui savi marškiniai arčiau kūno.
o ir supratimas ateina tik per patirtį, per tai, kad pati praeini visus sunkumus ir tik tada suvoki, ką reiškia juos turėti ir nugalėti.

As kartais pasikalbu su logopede, pabedavoju apie saviski...bet kai zinau, kad viena mano drauge su hiperiuku turi tooookiu bedu (nekalbant, kad valstybe nors ir skiria vaistus, ju nekompensuoja, ne visur parduoda ir pan.), kita su vaiku, kuris nekalba, trecia, kurios vaikas gal ir kalba, bet motorine alalija, kas man visada parodo, kad mano vaiko kalbos beda yra maza..jis kalba, tobuleja ir pan...
ale emocines kuo toliau tuo labiau mane gasdina ir varo i nevilti..bijau as ir VRC kaip jis ten isbus, nauja aplinka, zmones, bijau, akd nebutu zveriukas, kuris ginasi nuo viso pasaulio
Ir siandien is teigiamu emociju jis vel pasielge, kaip zmones nesielgia, isgasdino ir vaikus, ir mokytoja ir as pazliumbiau..laukiu ir bijau VRC...nes nebezinau kaip ta jo vulkana nuraminti, kad jis adekvaciai tiek i sunkias tiek i linksmas situacijas reaguotu

Gerai sakote

Nu jus cia gerai pastebejote . Mano mama pvz. tai kompleksuoja, kad Andrius nelabai valgus ir yra liesas. Tai nepraranda progos su kiekvienu pasitaikiusiu padejuoti ir apsneketi apie tai Nu cia jai svarbiausia tema.
Va ir su Keli Mutu Kidy Gyme net spejo ta reikala aptarti
Sako va jos vaikas raudonais zandais, delto, kad piena geria Taip itariu, kad nusprende gal ir maniskiam dazniau pieno pasiulyti.

O tas jo nekalbejimas tai jai visada atrode, kad as uzsiciklinusi ir vaika reikia gelbeti nuo mano paistymu ir bandymu su juo uzsiimti. Ale vaikas nenori - kam kankinti.

Sveikutės

Tai išstojo viena mamytė... Aš pavyzdžiui penkerių nuėjau į mokyklą. Mokėjau puikiai skaityti, rašyti, skaičiuioti, turėjau superinę atmintį - eilėraščius lengvai išmokdavau. Eidavo mokytojos ir tikrindavo, nešdavo sudėtingas knygas, kad perskaityčiau. Nes prie viso dar ir smukutė, mažutė buvau - joms tai atrodė įspūdinga. Į visokius vaidinimus kišdavo, skaitovų konkursus.

Tačiau mano gebėjimai mažam amžiui mano sūnui nepersidavė... Ir mano 2 aukštieji taip pat. Ir jo tėvo 2 aukštieji.

Kiekvienas yra individualybė. Gal tik lengviau, kad bent minimaliai išprusę tėvai daugiau patys domisi ir neužleidžia vaikų, nenumoja ranka, kad praeis, o ieško galimų išeičių.

Aišku, galima susitaikyti su esama situacija, galima plėšytis su vėjo malūnais. Tačiau manau, kad ben koks krustelėjimas, pasikrapštymas su vaiku jam pliusas. Galų gale, tvirtas apsikabinimas ir nuraminimas, kai suisterikuoja.
Jis turi jaustis mylimas ir reikalingas, net ir būdamas kitoks.

Maniškio žandukai taip pat nieko sau, nesakyčiau, kad laaaaabai mėsingi, bet yra, yra tie žandžiukai. Nors su valgymu turim problemų. Bet kaip man viena superinė daktariukė reanimalkoj sakė, kad vienas į savaitę suvalgydamas kelis dešros gabaliukus, gali pasiimti iš jų daugiau, nei kitas kasdien po gera dešrigalį sukapodamas.

Na ką, iš mūsų naujienos tokios, kad labai jau aktyviai pradėjo reikštis charakteris. Užsispyręs. Reguliuoja, eik čia, išeik, paduok. Tik man pažiūrėjus, taisosi: "mamyte, prašau paduok..." Sunku jam su aš, mano, tu, tavo... Maišosi.
Pradėjo nuomonę savo pareikšti: gražu, negražu, gerai, negerai, skanu, neskanu.
Kartais stringa emocijos, nes matau, kad tiesiog trūksta žodyno.
Piešia gražiai, ypač daugiabučius su antenom. Skaičiuoja uždegtas šviesas languose, varnas nat medžių, stato namus ir bokštus, garažus.

Gaila, kad serga daug. Praleidžiam daug užsiėmimų su logopede ir spec. pedagoge, darželyje būna minimaliai... Išties, savaitę pabūna, dvi atserga.

Bet kaip nors. Spykęs kanda sau į rankovę. Dabar mažiau. Meta žaislus į žemę.
Tokios mūsų isterijos ir protestai. Tačiau būna ir meilus. Šikniuka pasodina, apsikabina, pabučiuoja. Prisėda šalia. Migdantis jaukiai įsikuičia - kojytes sušildyti gali tik mamytė...

Tokios mūsų dienos.

Pou, nu tai reiskia normaliai bresta vaikas praeina amziaus krizes, tai is tikro yra gerai, reiskia, kad emocijos su kalba eina i prieki (aisku gyventi su tuo nelengva) labai dziaugiuosi uz jus
Tokie pasakojimai kazkaip pakelia sparnus va tokiais sunkiais momentais..
Pabandyk, jei jis sutiks vakarais papiesti pagal temas..pvz. kas mane dziugino siandien, kas buvo liudna ir pan. Maniskiui su piesimu isreiskiamos emocijos labai apdeda..nors siandien..buvo reiskiamos teigiamos emocijos mokykloje, bet netinkamu budu..labai netinkamu budu ..subgeba taip apkabinti su tokia jega, kad prismaugia zmogu isigando vaikai, mokytoja..as irgi...

hi. užeik dažniau.. dar jaukiau pasidaro

Alchemie,
Kaip raidos centre įvardinamas toks būdas reikšti emocijas?

Mano berniukui 3.5 m bet pradjeo kalbeti kazka aiskaus tik ne perseniausiai, ir taip sunkokai. Turejome galvyte trauma, daug kas sako gal del to, bet pastabejau kad jis sarmatinasi jeigu nepavyksta gerai pasakyt zodzio, nors niekas ir nesisaipo, bet jis turi viska aiskiai sakyt.
Sia savaite is viso daugiau atsiriso kalba nes jau buvau issigandusi, ismoko net eilerastuka

niekaip..jie to nezino...as nepasakojau..tikiuosi, kad tie dalykai nepasikartos, kai ji stebes..tiesiog jis labai stiprus..kai aps gydytoja bande paimti krauja is pirsto, laikeme dviese, o sesele bande paimti krauja
va tisiog ta jega ir spontaniskas emociju isiverzima,s kai ju nemoka sureguliuoti pats, paskui jis suvokia, kas nutiko, ivertina situacija, aks gerai, kad blogai..bet tuo metu..nors manau,a kd daznam ir suaugusiam sunku tai valdyti, ak jau kalbeti apie vaika..tik man labai baisu
Tina love, del galvos traumos gali buti suletejs kalbos vystymasis, gal reiketu asp logopeda nueiti, bet sveikinu, gali buti, akd dabar luzis ir tuoj noresis vaika uzciaupti, nuo klausimu ir komnetaru lavinos

Mano mergaitei taip pat tokiame amžiuje staiga prasidėjo teigiami pokyčiai, tiesiog kalbos progresas
Eilėraštukus neseniai pradėjo mokytis. Jau beveik 4 m.
Štai ir dabar, man berašant, bando deklamuoti naujai išmoktą eilėraštuką.

Kalbos raidos problemos be abejo susijusios su smegenų pažeidimais. O tai įvyksta, matyt, skirtingais būdais.

Čia jau ne viena mamytė rašė, kad jų vaikučiai patyrė galvyčių traumas
Nepykite, kad klausiu, bet ar sunkią traumą patyrė Jūsų berniukas?
Papildyta:

Ką padarysi, šiandien nubraukei ašarą, o rytoj, galbūt, jis nudžiugins kokiu nors savo gražiu poelgiu.

A jo, aš į tai irgi atkreipiau dėmesį tik pas mus būna labai daug dienų, kai geriamas tik pienas ir nieko daugiau į burną



Pou, nekreipk dėmesio į visokias išsišokusias mamytes Gal joms kitos problemos, va apie tai ir šnekam, kad kiekvienam savo

Maniškiui irgi buvo kandžiojimosi savęs periodas, bet kažkaip nekreipėm dėmesio, kelis kartus paaiškinau, kad nebūtina taip daryti ir praėjo. Svarbu į priekį judat ir gerai