vaikas nekalba 4

Jūs teisi, ,,rinkiniai" skirtingi. Kiek žinau, kartais, specialistai, nustatydami diagnozę 3 metų vaikams, abejoja, ar tai tik kalbos raidos sutrikimas, ar jau autizmas. Turbūt, dar sunku diagnozuoti tokio amžiaus vaikus. Bet kuriuo atveju, kalbos suvokimo ir kalbėjimo sutrikimas jau vėliau gali būti vienas iš autizmo spektro simptomų, ar ne? Jei ne taip suprantu, pataisykite. Ir tų kalbos sutrikimų pradžia, kad ir kokie jie būtų vėliau, dažniausiai siejama su pusantrų metų atskaitos tašku. O tokių vaikų jau tikrai nemažai.
O autistai ir išvis paslaptis jau vien todėl, kad autizmas ne genetinė liga ir, kiek žinau, ne mechaninių traumų sukelta būsena.
Dėl traumos. Mes, tfu tfu tfu per kairį petį, galvos traumos neturėjome. Tad negaliu sieti vaiko kalbos raidos sulėtėjimo/atsilikimo su tokiais dalykais. Nebent, gal natūralaus gimdymo metu galėjo kas nutikti, bet jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Kita vertus, būtent todėl, kad visų atvejai tokie skirtingi, man dar sunkiau būtų ,,klasifikuoti" ir apibendrinti nekalbiukų temų puslapiuose pasklidusią, o ne savo patirtį
Tai gal tuomet galėtų atsiliepti mamytės, kurių 3 metų vaikučiams buvo diagnozuotas kalbos raidos sutrikimas ir atsakyti įmano aukščiau iškeltus klausimėlius?

Mano mažajam PPT vistik įpaišė kalbos sulėtėjimą...
Nors parašė, kad vidutinis ir tik keletą dalykų iš kalbos reikalavimų jo amžiui (2,7m.) dar neatlieka ir netgi turint omeny, kad į PPT jį vedžiau tik dėl pažymos logopediniam, - kelinta diena negaliu atsikratyti padidinto nerimo... o jei ne tik kalbos sulėtėjimas
Nežinau - sąmoningai ar ne, bet vis kategoriškai teigdavau, kad jis tai tikrai kitoks nei sesė. Toks ir yra, bet žiūrėk kaip nori, ale lopšelyje iš savo grupiokų vistik mažiausiai kalba, o ir savų ypatingų ritualų turi nemažai. Bijau aš to regreso kaip nežinau ko Ir jėgų vidinių neturiu atsiribot nuo tų minčių.

Išgyvenau tą patį. Tik prieš pusę metų nušvito viltis. Specialistai be abejo, konstatuotų, kad kalba atsilieka nuo bendraamžių, gali atrasti, kad mano vaikelis nesugeba kažkokių jų numatytų užduočių atlikti, bet aš vis tiek matau, kad mano vaiko kalba progresuoja, o ne atvirkščiai.

Nelenkite įvykių. Tokia diagnozė, kuri kelia Jums nerimą, nėra nustatyta Jūsų vaikeliui.
Vaikų su kalbos raidos sulėtėjimu ugdymas - ilgas kelias. Juo labiau nepraraskit dvasinės stiprybės jo pradžioje. Optimizmas stiprybės kaip tik suteiktų. Juk be tos tikimybės, kurios Jūs bijote, yra ir gera tikimybė - kad viskas bus . O jeigu ne taip puiku, tai vis tiek Jūs padarysite viską, kas įmanoma ir neįmanoma.

mum PPT nustate ;elgesio sutrikima, pcihologinis raidos sutrikimas o mum kai buvom buvo 2,1m norejo kad mes eitume i spec darzeli tada tada daktare pasake po dvieju metu mes sugrysim patys o as tikiuosi kad per du metus dirbdamas su logopede pasitaisys nes ir dabar jau pardejo truputi matytis pazanga nors ir nedidele o darzeli logopede dirba kasdiena ir mes jau puse metu

Alfa beta, dazniausiai koks VRC nustato, akd vaikas turi sutrikimu is autizmo spektro, bet nediagnozuoja pacio autizmo..tik, labai daznai buna, akd pvz. is 10 pozymiu, kokie 7atitinka, o kiti 3 ne..ir autizmas kaip ir nediagnozuojamas..bet darbas vis tiek turi buti kaip su autistuku, nes priejimas prie tokiu vaiku labai sunkus.
Kalbos raidos suletejimas gali buti pasekme kito sutrikimo, gali buti pagrindine prizastis, duodanti savo pasekmes. Pas mus antras variantas ir tos pasekmes, dja sunkiai issprendziamos

100 proc taip. Matau ant savo vaiko.


tikrai džiugina. Artėjat į savo kraštą


Labai abejoja. Nes dar nėra vaiko raidos istorijos. Jei neklystu, net su Dauno sindromu vaikai visai neblogai vystosi iki 3 metų amžiaus. O po to atsilikimas stipriai ryškėja.
O kalbos sutrikimą ar nebuvimą, bent kiek aš susidūriau su specialistais, tai labai akcentuoja kaip vieną iš autizmo bruožų.

Tiesa, dabar skaitau knygą apie autistukus, <Severina> paskolino. Tai toje knygoje labai aiškiai išdėsto tuos kalbos "kabliukus", kada vaikas yra "autistinis". Pamėginsiu čia kai ką parašyti.

O autorė yra Charlotte Moore, Knyga "George and Sam. Two boys, One family, And autism". Ši žurnalistė augina tris sūnus, du vyresnieji yra autistai. Taigi, apie kalbą štai ką rašo:
"Džordžui autizmą diagnozavo prieš pat jo ketvirtą gimtadienį. Tuo metu Semui buvo dveji, ir daktarai įrašė "jokių problemų" nematantys jo vystymesi.... Turėdami vieną autistą vaiką šeimoje, mes pražiopsojome antro vaiko autizmo simptomus....
kaip taisyklė, prieš tai kai vaikas yra teisingai diagnozuojamas autizmu, tokiam vaikui įtariamas kurtumas. Vaikas dažnai motinai sukelia apmąstymų kai ignoruoja pastabas, bet atlekia iš sodo gilumos, vos pradėjus atplėšinėti čipsų pakelį. .... Semas galėjo vykdyti prašymus "pamojuok atia atia" arba "suplok rankytėmis katučių". Tačiau jis niekada nesukiojo galvos nuo vieno suaugusiojo į kitą, klausydamasis jų dialogo.
Semas iki antrojo gimtadienio lėtai bet užtikrintai mokėsi kalbėti. Per pirmąjį gimtadienį jis mokėjo pasakyti keletą žodžių, 1,5 metų - 20 žodžių, gyvūnų garsų ir naudingų komandų - "aukštyn, ne, pagauk".....
Daug autistų lengvai susitvarko su daiktavardžiais. Mašina, batas, puodelis - jie būna įvairių formų, spalvų, dydžių, tačiau jie yra atpažįstami, kontekste ar be jo. Abstraktūs žodžiai jau ne tokie patikimi, dėl to ir bauginantys. veiksmažodžiai "valgyti", "eiti" nėra blogi, tačiau būdvardžiai, prieveiksmiai jau yra nepastovu ir emocionalu. ... Semas negalėjo suprasti, ką reiškia "mėgstama" - spalva, maistas, žaidimas. .. per ilgą laiką jis tą žodį pavertė daiktavardžiu ir jo supratime tai atitiko "vaivorykštę"......
Autistiniai vaikai sunkiai tvarkosi su kalba, kai reikia peržengti čia ir dabar, kai reikia kalbėti apie mintis ir jausmus, praeitį ir ateitį, tikimybes, planus......

Toliau autorė aprašo, kaip jos vaikai naudodavo ištisas perskaitytų knygų citatas, kad atsakytų į kokį nors klausimą. Ir kaip autorė prisipažįsta, ilgai ji nepastebėjo, kad vaikai pokalbyje atpažįsta žodžius ir pakartoja citatas iš knygų, kuriose tie žodžiai yra.

Autorė įtaria, kad autistiniai vaikai beveik neskiria savęs iš kitų kaip individų. Jos sūnūs nesidomėdavo savimi filmuose, nuotraukose, kuriuos ji jiems rodydavo.

Vaikai turėjo savo pamėgtus daiktus knygose. Jie vartydavo tik tas knygas, kuriose - vienam taip buvo laikrodis, o kitam - pyragėliai - taigi jie vartydavo tik tas knygas, kuriose buvo minimi pyragėliai ir laikrodžiai, ir tik jas leisdavo skaityti mamai garsiai ir norėdavo žiūrėti tik tuos paveikslėlius.

Autistai beveik nesupranta metaforų, perkeltinės prasmės, negalėtų kalbėti slengu. Ir būtų vienpusis kalbėjimas. Pasakotų apie kompiuterius ar tornado, tačiau neišklausytų ką jiems atsakote.... Tai primena vyrų ir moterų užstalės kompaniją, kai kalba tik vyrai, o moterys mandagiai šypsosi ir tyli.. autizmas gali būti kraštutinio vyriškumo forma.

autistai nenoriai arba visai nenori vaidinti, neįsikūnija į personažus.

naitas, ačiū už knygos autorės minčių reziume. Tik man dar nevisai aišku, ar šie požymiai būdingi visiems autistams, nepriklausomai nuo amžiaus? Kai prisimenu, ką darė mano vaikas prieš 1 metus, prieš 2, prieš 3 metus, skiriasi nuo to, kaip elgiasi ir suvokia dabar. Gal prieš 2 metus būtų nusprendę, kad yra autizmo požymių. Aš pamėginsiu, vadovaudamasi išvardintais autistų požymiais, patestuoti savo vaiką. Beje, keli požymiai turi atitikti? Kaip nustatomas tas autizmas, jei jo spektras labai platus?


,,Semas galėjo vykdyti prašymus "pamojuok atia atia" arba "suplok rankytėmis katučių". Tačiau jis niekada nesukiojo galvos nuo vieno suaugusiojo į kitą, klausydamasis jų dialogo".

Matau, kad šiuo metu vaikas klauso, ką sako kiti, bet niekda neatkreipiau dėmesio į tai, ar sukioja galvą, klausydamasis dialogo. Reikės stebėti.


,,Semas iki antrojo gimtadienio lėtai bet užtikrintai mokėsi kalbėti. Per pirmąjį gimtadienį jis mokėjo pasakyti keletą žodžių, 1,5 metų - 20 žodžių, gyvūnų garsų ir naudingų komandų - "aukštyn, ne, pagauk".....
Daug autistų lengvai susitvarko su daiktavardžiais. Mašina, batas, puodelis - jie būna įvairių formų, spalvų, dydžių, tačiau jie yra atpažįstami, kontekste ar be jo. Abstraktūs žodžiai jau ne tokie patikimi, dėl to ir bauginantys. veiksmažodžiai "valgyti", "eiti" nėra blogi, tačiau būdvardžiai, prieveiksmiai jau yra nepastovu ir emocionalu. ... Semas negalėjo suprasti, ką reiškia "mėgstama" - spalva, maistas, žaidimas. .. per ilgą laiką jis tą žodį pavertė daiktavardžiu ir jo supratime tai atitiko "vaivorykštę"......"

Iki pirmo gimtadienio buvo išmokta apie 11 žodžių. Iki 2-ojo gimtadienio - apie 200 ar daugiau žodelių, visa abėcėlė bei skaičiai iki 10. Paprašyta surasti kortelę su tam tikra raide, lengvai ištraukdavo iš netvarkingos kortelių su raidėmis krūvos. Mokėjo pasakyti tokius sakinukus, kaip ,,Saulė šviečia", ,,Jugti koputeli" <jungti kompiuterį>, bet dažniausiai vartodavo daiktavardžius, kai kažką norėdavo gauti ar ką matydavo, o bendraties užtekdavo apibūdinti bet kokį norimą atlikti veiksmą: sesti, maziuoti, bagyti <valgyti> ir kt. Mokėjo apibūdinti daikto dydį, aukštį ir pan. Apie trečius metus daiktavardžiai pradėjo trumpėti. Dabar jau taria visą žodį, moka taikyti vardininko, klmininko, galininko linksnius, kai kuriuos prielinksnius.
Šiuo metu pasako ir kelių žodžių sakinukus, bet nedaug. Vartoja būdvardžius. Pažįsta spalvas, geometrines figūras ir kt.

,,Autistiniai vaikai sunkiai tvarkosi su kalba, kai reikia peržengti čia ir dabar, kai reikia kalbėti apie mintis ir jausmus, praeitį ir ateitį, tikimybes, planus......"

Šiuo metu vartoja kartais būtojo laiko veiksmažodžius, bet nežinau, ar taip išmoko mintinai, ar suvokia, kad kalba apie jau padarytą veiksmą. Paprastai, jei jau vartoja būtąjį laiką, tai ten, kur reikia: pvz. atsisedo, pavagė ir kt.
Jausmus moka apibūdinti tokiais žodžiais: ,,liūdnas", ,,linksmas", ,,juokiasi", ,,šypsosi", ,vekia".


,,Toliau autorė aprašo, kaip jos vaikai naudodavo ištisas perskaitytų knygų citatas, kad atsakytų į kokį nors klausimą. Ir kaip autorė prisipažįsta, ilgai ji nepastebėjo, kad vaikai pokalbyje atpažįsta žodžius ir pakartoja citatas iš knygų, kuriose tie žodžiai yra."

Mano vaikutis dažnai cituoja animacinių filmukų veikėjų frazes, bet manau, kad tai dėl to, kad su bendraamžiais iki šiol nedažnai matėsi. Bet jau atsirado galimybė bendrauti su neblogai kalbančiais vaikais kieme. Gal pradės ,,improvizuoti". Paprastai, jei turi tinkamų žodžių, tai ir be filmukų apsieina.


,,Autorė įtaria, kad autistiniai vaikai beveik neskiria savęs iš kitų kaip individų. Jos sūnūs nesidomėdavo savimi filmuose, nuotraukose, kuriuos ji jiems rodydavo".

Labai gyvai domisi savimi nuotraukose, vaizdajuostėse. Pažįsta ir visus kitus.


,,Vaikai turėjo savo pamėgtus daiktus knygose. Jie vartydavo tik tas knygas, kuriose - vienam taip buvo laikrodis, o kitam - pyragėliai - taigi jie vartydavo tik tas knygas, kuriose buvo minimi pyragėliai ir laikrodžiai, ir tik jas leisdavo skaityti mamai garsiai ir norėdavo žiūrėti tik tuos paveikslėlius."

Anksčiau turėjo favoritų, bet jie peridiškai keisdavosi, o dabar renkasi bet kokią knygą, bet kokį filmuką, kokio tik užsinori tuo momentu.


,,Autistai beveik nesupranta metaforų, perkeltinės prasmės, negalėtų kalbėti slengu. Ir būtų vienpusis kalbėjimas. Pasakotų apie kompiuterius ar tornado, tačiau neišklausytų ką jiems atsakote.... Tai primena vyrų ir moterų užstalės kompaniją, kai kalba tik vyrai, o moterys mandagiai šypsosi ir tyli.. autizmas gali būti kraštutinio vyriškumo forma."

Va štai šitos savybės, turbūt labiau priskirtinos vyreniems autistams, ar ne?


,,autistai nenoriai arba visai nenori vaidinti, neįsikūnija į personažus".

Mano vaikas mėgsta vaidinti filmų herojus, šokti. Jaučia muziką, ritmą. Labai įsijaučia. Fantazija - iš popieriukų skiaučių sukuria personažus ir žaidžia.

ta citata apie zustale, kaip metafora, ji apodo, akd autistukai uzsidaro savo pasaulyje ir reaguoja i musu pasaulio kalba, dorgiklius, kaip lunatikai, pasakytas padaro, bet be emociju...
Autizmas nustato testasi, sudetingais, ir ten daug yra punktu, kurie lemia autizma.
Siaip is mano bendro isilavinimo su autizmu susije:
vaikas neatssaukia i savo varda, mnemegsta, kad liestusi prie jo, daznai netgi plesia drabuzius nuo saves, sunkiai priimanaujus zmones (delto su autistukais turi dirbti vienas logopedas ir ilgai, kad butu pasiekti rezultatai), mesgta pasikartojancius veiksmus, sunkiai priima naujoves (zaidimo bruozai, stato i eile kaladeles, masineles, piesia vis ta pati piesini, nevalgo naujo maisto ir pan.)

Siaip skirtumas yra toks tarp autizmo ir kalbos raidos suletejimo..autizmas jau yra is psichiniu sutrikimu kategorijos, o kalbos raidos - ne..cia kaip minejau, kalbos suletejimas gali buti priezastis, arba pasekme.
Mums pradzioje sake, kad galejo buti gimdymo metu nezymus pakenkimai smegenyse, neuroliginiai pokyciia, kuriu deja, niekas negali asptebeti ir istirti, nes viskas vyksta neuronu tinklo impluso perdavimo lygyje bet tai ilgainiui duoda pasekmes..as dabar linkusi mantyi, akd visdelto traumos buvo kaltos...bet kitais atvejais..gali buti, kad musu neurologija dar tiek nepazengusi, kad galetu tai nustatyti.
beje, eisiu balandzio menesi i apskaita apie skiepus, tai tikiuosi isgirsti info apie itaka vaiko raidos vystymuisi

Kol kas panašu, kad mano vaiko kalbos raida sulėtėjusi.
Na, nedrįstu šioje temoje liesti skiepų temos. Bet turiu savo nuomonę apie jų vartojimą, neatsižvelgiant į visas galimas konkrečiam vaikui kontraindikacijas, apie jų poveikį vaiko imunitetui.
Pastaruoju metu mokslininkai priėjo išvados, kad esant pažeistai centrinei nervų sistemai, skiepai tik apsunkina ligos eigą, nes tarp centrinės nervų bei imuninės sistemų yra tamprus abipusis ryšys.
Čia trumpas straipsniukas apie šį ryšį.
http://209.85.129.13...M...;cd=1&gl=lt

Alfabeta, manau, kad pati nensutatinek, kaip yra tavo vaikui..maniskiui nustate nezymu kalbos raidos suletejima..tada nudziugau, kad nezymus..galvojau, akd reiksia, gal lengvai pataisoma..o paskui paaiskejo, kad tai yra labai daug..net negaliu isivaizduoti, kaip vaikas kalba"nekalba" tuiredamas vidutini ar zymu kalbos raidos suletejima
Del skiepu ir as turiu nuomone..tik, na sakykim, laimei mano vaikas ligu atzvilgiu yra isimtis (tfi tfu tfu, tuk tuk tuk) ir tusi labai stirpu imuniteta..bet del kito vaiko manau, akd reiketu isgirsti daugiau nuomoniu ir patarimu

aš šiek tiek ant greito permečiau kokia 20 psl iš tos knygos. Ją reikia skaityti lėtai, prisitaikant, įsiskaitant vėl ir vėl... Daug joje yra pačios autorės minčių, surinktos info, išvadų. ir jos pasakojimas fokusuojasi apie jos pačios sūnus. Vienas vaikas yra stipriau išreikštas autistas. Ir ji pasakoja skirtumus tarp jų.
Autizmo spektras yra labai platus.

Tai, ką Alchemie vardina savo poste, - baimė kad palies ranka ar drabužiu - yra būdinga stipriai išreikštam autistui.


taip, tai buvo pačios autorės parašytas palyginimas. metafora.

beje, kiek esu skaičiusi apie autizmą, tai viena taisyklė yra pagrindinė - autizmą gali diagnozuoti jokiu giminystės ryšiu nesusijęs su pacientu žmogus, nesvarbu, kokio gudraus lygio tai psichiatras bus.

Aš nenustatinėju, tik darau prielaidą, vadovaudamasi tavo žiniomis Mano nuomone, tai vertinga apibendrinta informacija. Tavo išvardinti pagrindiniai vaikų autizmo bruožai mūsų vaikui nebūdingi. Bet, aišku, tų bruožų sąrašas gali būti ilgesnis, turbūt, ir yra
Papildyta:

Tik dabar pamačiau Jūsų postą. Aš taip ir supratau, kad Alchemie vardino ryškiausius autizmo bruožus.
Ar klystu, manydama, kad autizmą labiau ženklina kalbos regresas, o jos vystymasis - geras ženklas?