Aklas tik norėjimas žinoma nieko nereiškia. Bet va kai norėjimas ir valia pajungiami kokiems nors konkreties darbams - grubiai pavadinus. Ligoninėj gulėjau su moterite, kuriai policistinės kiaušidės ji daugiau nei metus atkakliai matavo bazalinę temperatūrą (polistinukės žino koks tai beviltiškas dalykas kai kreivės net nepanašios į tas kokios turėtų būti), pagavo vienintelę ovuliaciją ir pastojo - man atrpodo ir Rasmos istorija panaši.
tai gi finale abi turim po lelių, tik keliai buvo skirtingi. nes man nebūtų užtekę kantrybės jos keliui.
tai gi finale abi turim po lelių, tik keliai buvo skirtingi. nes man nebūtų užtekę kantrybės jos keliui.
Nu va pvz as noriu iki negalejimo, visa siela. O yra kas? Dvi gimdos ir vyro neber.
Nu ir galiu noret nors visa amziu, bet....
Nu ir galiu noret nors visa amziu, bet....
Yra anekdotas. Kiekv. dieną į bažnyčią ateina žmogelis ir meldžia Dievą, kad šis jam padėtų praturtėti. Trūko kantrybė Dievui, neapsikentęs sako tamo žmogeliui: tu nors loterijos bilietą nusipirk, kad aš galėčiau tau padėti. kažkas panašaus ir mums, laukiančių nesulaukiančių savo vaikelių, atsitinka. Vienai pakanka tik loterijos bilietą nusipirkti, o kitai pėsčiai aplink Žemės rutulį apeiti, kad galėtume pasidžiaugti savo leliukais. tad negali sakyti, kad norėk nenorėjus, bet jeigu nėra tai ir nebus. Aišku daug priklauso nuo diagnozės. man diagnozuotos policistinės kiaušidės, hormonų pusiausvyra visiškas chaosas, vyro spermoje judrių spermatozoidų gal kokių 10 proc., agliutinacija 60 proc., kai leistina riba regis iki 10 proc. Žodžiu galimybė pastoti nebuvo didelė, bet ji buvo ir aš pastojau. Pastojau, nes nenuleidau rankų, kai visi aplinkui sakė, ką tu ten kiši pinigus, gadini sau ir vyrui nervus, gaišini laiką ir pan. O aš giliai širdy žinojau, kad pastosiu, kad išnešiosiu. Dvi laparaskopijos, inseminacija, vyro operacija (sėklidės varikocelė) galybė tyrimų, stimuliacijų, vyras visą mano ciklą gėrė arklio dozėmis prednezoloną, kad sumažintų imunitetą tam, kad agliutinacija spermoje sunormalėtų, o bazalinė temperatūra matuota turbūt kokius 4 metus iš eilės. Žodžiu ne toks jau pigus tas loterijos bilietas buvo. O mano laimėjimui va rugsėji jau bus treji. net ir dabar sunku patikėti, kad aš ją - dukrytę Ugnę turiu.Sėkmės visoms. Pasitikėkite savo jėgomis, jus tikrai daug galite.
Rugiagele, va nuo to ir reikejo pradet, jei nebutum tyrimu, gydymu darius, kazin ar vien nuo didelio noro butu lelius atsirades.
QUOTE(rugiagėlė @ 2005 08 18, 14:30)
Pats natūraliausias būdas, sakau iš patirties, labai labai stipriai norėti vaikelio, norėti pastoti. tada hipofizė pradeda gaminti daugiau hormonų, skatinančių ovuliaciją.
Jep... o man kaip tik sakė nebegalvoti apie tai - nuimti smgenų bloką...
QUOTE(Daiva @ 2005 08 18, 09:00)
Gerbiamas daktare,
Dar noriu šiek tiek paklausti dėl to antifisfolipidinio sindromo. Man jis kaip ir tinka pagal pirmąjį požymį (nors puikiai žinau, kad persileidimai įvyksta dėl daugybės priežasčių), tačiau tirta niekada nebuvo.
Kaip jūs manote, kiek reiškingas šis sindromas persileidimui? (man teko girdėti, kai kai kurie gydytojai iš viso neprįpažįsta jo reikšmingumo, t.y. skaito kad tai negali būti lemiama persileidimo priežastimi).
Ar gali tas sindromas "padaryti savo juodą darbą" labai anksti, t.y. dar nė nespėjus diagnozuoti nėštumo - vos užtrukus menstruacijoms arba dar iki jų (kai praktiškai nėra net galimybės įtarti nėštumo). Ar gali sindromas "suveikti" per IVF dar iki testo dienos?
P.S. Šiek tiek nejauku Jus apkrauti mūsų klausimais (turint omeny, kad bent jau man žinomos dar dvi svetainės, kur atsakinėjate į pacientų klausimus) - žinau, kad esate labai užimtas ir niekada niekam negalite atsakyti, jei į Jus kreipiasi Todėl labai labai didelis ačiū, kad skiriate mums laiko. Mums tai be galo svarbu, galbūt tiesiog Jūs pats pasiūlytumėte klausimus pateikti kitoje svetainėje (Eugenijos klinikos arba ŠP Asociacijos) arba galime sukurti čia atskirą temą Klausimams Jums.
Dar noriu šiek tiek paklausti dėl to antifisfolipidinio sindromo. Man jis kaip ir tinka pagal pirmąjį požymį (nors puikiai žinau, kad persileidimai įvyksta dėl daugybės priežasčių), tačiau tirta niekada nebuvo.
Kaip jūs manote, kiek reiškingas šis sindromas persileidimui? (man teko girdėti, kai kai kurie gydytojai iš viso neprįpažįsta jo reikšmingumo, t.y. skaito kad tai negali būti lemiama persileidimo priežastimi).
Ar gali tas sindromas "padaryti savo juodą darbą" labai anksti, t.y. dar nė nespėjus diagnozuoti nėštumo - vos užtrukus menstruacijoms arba dar iki jų (kai praktiškai nėra net galimybės įtarti nėštumo). Ar gali sindromas "suveikti" per IVF dar iki testo dienos?
P.S. Šiek tiek nejauku Jus apkrauti mūsų klausimais (turint omeny, kad bent jau man žinomos dar dvi svetainės, kur atsakinėjate į pacientų klausimus) - žinau, kad esate labai užimtas ir niekada niekam negalite atsakyti, jei į Jus kreipiasi Todėl labai labai didelis ačiū, kad skiriate mums laiko. Mums tai be galo svarbu, galbūt tiesiog Jūs pats pasiūlytumėte klausimus pateikti kitoje svetainėje (Eugenijos klinikos arba ŠP Asociacijos) arba galime sukurti čia atskirą temą Klausimams Jums.
QUOTE(Daiva @ 2005 08 18, 09:00)
Gerbiamas daktare,
Dar noriu šiek tiek paklausti dėl to antifisfolipidinio sindromo. Man jis kaip ir tinka pagal pirmąjį požymį (nors puikiai žinau, kad persileidimai įvyksta dėl daugybės priežasčių), tačiau tirta niekada nebuvo.
Kaip jūs manote, kiek reiškingas šis sindromas persileidimui? (man teko girdėti, kai kai kurie gydytojai iš viso neprįpažįsta jo reikšmingumo, t.y. skaito kad tai negali būti lemiama persileidimo priežastimi).
Ar gali tas sindromas "padaryti savo juodą darbą" labai anksti, t.y. dar nė nespėjus diagnozuoti nėštumo - vos užtrukus menstruacijoms arba dar iki jų (kai praktiškai nėra net galimybės įtarti nėštumo). Ar gali sindromas "suveikti" per IVF dar iki testo dienos?
P.S. Šiek tiek nejauku Jus apkrauti mūsų klausimais (turint omeny, kad bent jau man žinomos dar dvi svetainės, kur atsakinėjate į pacientų klausimus) - žinau, kad esate labai užimtas ir niekada niekam negalite atsakyti, jei į Jus kreipiasi Todėl labai labai didelis ačiū, kad skiriate mums laiko. Mums tai be galo svarbu, galbūt tiesiog Jūs pats pasiūlytumėte klausimus pateikti kitoje svetainėje (Eugenijos klinikos arba ŠP Asociacijos) arba galime sukurti čia atskirą temą Klausimams Jums.
Dar noriu šiek tiek paklausti dėl to antifisfolipidinio sindromo. Man jis kaip ir tinka pagal pirmąjį požymį (nors puikiai žinau, kad persileidimai įvyksta dėl daugybės priežasčių), tačiau tirta niekada nebuvo.
Kaip jūs manote, kiek reiškingas šis sindromas persileidimui? (man teko girdėti, kai kai kurie gydytojai iš viso neprįpažįsta jo reikšmingumo, t.y. skaito kad tai negali būti lemiama persileidimo priežastimi).
Ar gali tas sindromas "padaryti savo juodą darbą" labai anksti, t.y. dar nė nespėjus diagnozuoti nėštumo - vos užtrukus menstruacijoms arba dar iki jų (kai praktiškai nėra net galimybės įtarti nėštumo). Ar gali sindromas "suveikti" per IVF dar iki testo dienos?
P.S. Šiek tiek nejauku Jus apkrauti mūsų klausimais (turint omeny, kad bent jau man žinomos dar dvi svetainės, kur atsakinėjate į pacientų klausimus) - žinau, kad esate labai užimtas ir niekada niekam negalite atsakyti, jei į Jus kreipiasi Todėl labai labai didelis ačiū, kad skiriate mums laiko. Mums tai be galo svarbu, galbūt tiesiog Jūs pats pasiūlytumėte klausimus pateikti kitoje svetainėje (Eugenijos klinikos arba ŠP Asociacijos) arba galime sukurti čia atskirą temą Klausimams Jums.
Reikėtų skirti du dalykus:
1) antifosfolipidinių antikūnių (=AFA) įtaką persileidimams, kai jau yra diagnozuotas ir ultragarsu matomas nėštumas
bei
2) antifosfolipidinių antikūnių įtaką pastojimui ir IVF rezultatams.
Dėl pirmojo punkto nuomonės daugumoje vienareikšmės: vidutiniškai bei smarkiai padidėjusios AFA koncentracijos gali sukelti persileidimus, be to atitinkamas gydymas, nukreiptas prieš AFA, padeda sumažinti šių persileidimų riziką.
Antruoju atveju situacija sudėtingesnė. Nors teoriškai AFA taip pat galėtų pakenkti embriono įsitvirtinimui, tačiau klinikiniai tyrimai to nepatvirtina, t.y. nėra ryšio tarp ryškiai padidėjusių AFA koncentracijų ir blogų IVF rezultatų, be to specifinis prieš AFA nukreiptas gydymas nepadidina pastojimo po IVF šansų toms moterims, kurioms jau keletą kartų IVF nepastojo ir turi ryškiai padidėjusias AFA koncentracijas. (Literatūros šaltiniai: 1997-2002 m. moksliniame žurnale Fertility and Sterility paskelti 3 straipsniai apie tokius tyrimus daugiausia JAV, naujesni straipsniai šia tema išsako tą pat nuomonę).
Med.dr.V.Klimas
QUOTE(Vilvano @ 2005 07 08, 11:04)
Sveikos merginos, as turiu beda. Gal 5 metus vartojau kontraceptines tabletes Logest jos sustabde mano menesines ir kiausidziu veikla. Dabar noredama susirgti kas menesi geriu Duphaston tabletes, o tam kad pastociau turiu gerti Klambergyte vaistus. Gal zinote naturalius vaistus kaip galima priversti kiausidess dirbti ir pastoti? Buciau labai dekinga uz net kokias reomendacijas...
tiek pat geriau logest'a, gal net ir daugiau... baigiau gerti tabletes, o po 3 men. pastojau. priezasciu gal but daug, nereikia is karto kaltinti kontraceptikus. jei tavo ginekologas nepaskiria jokio gydymo ir nesiuncia tikrintis, belieka kreiptis i privacias klinikas arba pas kita ginekologa... laikykis! viskas bus gerai...
QUOTE(pulina @ 2005 08 11, 17:19)
Man šiuo metu pati aktualiausia problema- negaliu pastoti po KT vartojimo. Labai nustebau, kad tiek daug merginų kamuoja ta pati problema. Taip pat įdėmiai perskaičiau gydytojo konsultacijas. Abejonių liko - nėra KT visiškai "nekaltos" .
Aš KT Cilest vartojau 8metus (panašiai, gal šiek tiek daugiau), nutraukiau prieš metus laiko, tikėdamasi iš kart pastoti. Deja, deja...
Jokių ciklo sutrikimų nei vartojant nei nutraukus vartoti KT nebuvo ir nėra. Mėnesinės nesutriko. Turbūt reiks eiti darytis išsamesnius tyrimus. Tai va tokia mano istorija, įsiliejanti į daugybės moterų patirtį.
Aš KT Cilest vartojau 8metus (panašiai, gal šiek tiek daugiau), nutraukiau prieš metus laiko, tikėdamasi iš kart pastoti. Deja, deja...
Jokių ciklo sutrikimų nei vartojant nei nutraukus vartoti KT nebuvo ir nėra. Mėnesinės nesutriko. Turbūt reiks eiti darytis išsamesnius tyrimus. Tai va tokia mano istorija, įsiliejanti į daugybės moterų patirtį.
Sveikos visos,
Jaučiu pareigą parašyti čia, nes kiek anksčiau buvau rašiusi.(žiūrėti viršuje)
Aš jau laukiuosi. Jokių vaistų negėriau. Tiesiog perėjau į kitą darbą, mintys nukrypo nuo to didelio noro pastoti ir........ Vos ne kaip pasakoj.
Tai tiek. Sėkmės visoms siekiant tapti
Pulina, nuoširdžiausi sveikinimai. Vadinasi tavo problemos buvo psichologinės kilmės. Sėkmingai išnešioti ir pagimdyti.