Onkologinės ligos 11

Normali koncentracija: <2,5 ng/ml. Rūkančiam suaugusiam žmogui normali šio žymens reikšmė yra <5,0 ng/ml. Jei šis žymuo >10 ng/ml – liga išplitusi, jei >20 ng/ml, galima įtarti metastazavimą.

Na, grubiai tebūnie norma kad ir 5. Vis tiek labai daug...Ir chemijos metu tas dydis bivo virš normos - apie 6-7, bet dabar tai jau šokas mane ištiko, kai sesės SMS perskaičiau....

O mama jaučiasi pusėtinai. Kiek tai įmanoma stomuotam žmogui. Juda po namus, džiaugiasi priaugusiu svoriu, nusipirko kailinukus. Kažkaip stengiasi per daug nepasiduoti, kiek tai įmanoma....
Papildyta:


Ačiū, rasų lanka.

Tiesa, už markerį nemokam - skiria gydytoja...

Rezultatai, aišku, nėra geri, bet ir ne patys blogiausi. Dariniai nedidėja, o ar jų padaugėjo, tai čia dar klausimas. Gal KT, geriau „matydamas“, tiesiog įžiūrėjo daugiau nei echoskopas ar paprastas rentgenas. Markerio užkilimas (jei tai ne klaida, kas pasitaiko...) rodo, jog procesas vystosi toliau. Tas nėra gerai, bet juk dar nepasiekta riba, kai jau nebelieka, ką toliau daryti. Gydytojai juk dar nenuleido rankų, o jau jie tai padaro pirmieji, jeigu ką... Geras ženklas yra ir tai, kad mama priaugo svorio. Ir kad nepasiduoda. Toliau reikia tikėti, kad kiti vaistai JAM nepatiks kur kas labiau nei pirmieji. Taip juk būna. O ką daryti iki gydymo? Nežinau... Galima kreiptis į J.Ruolią, Vaistininką ar ištisą liaudies mediciną. Aš dar patūnočiau savaitę-dvi inete, ir paieškočiau per paskutinius 2 metus onkologinių tyrinėjimų srityje atrastų mums prieinamų dalykų, t.y. randomizuotais tyrimais dar nepatvirtintų, bet straipsnyje jau aprašytų pastebėjimų, kad, pvz., kažką valgant/nevalgant sustiprėja/susilpnėja chemoterapijos poveikis ir pan.

Laikykitės visos trys, nepasiduokite, ir tepadeda jums Dievas.

ifauru Mama šaunuolė, bus sniego, vien dėl kailinukų turi būti Svarbiausia šiandiena, o ateitis, ji aukščiausiojo rankose, kiekvieno ne tik vėžiu sergančio. Gerbiu (super angliškas žodis yra „appreciate“) moteris, kurios net ligos metu stengiasi būti moterimis ir jomis būna, ne tik raudančiomis nelaimėlėmis. Gyvent, gyvent, gyvent – sergant!

lora++, šitaip galvodama, palaidosit mamą po 2. R. Janavičius mirė nuo kito vėžio, pirminis buvo nosiaryklės, antrasis – skrandžio. Jaunas susirgo, jaunam teko mirt. Bet 10 m. !!! Sveikiems tai niekis, mums dauginasi iš 2, o gal net iš visų 4. Nes branginam, gyvenam kiekvieną minutę, net nieko neveikdami ją užpildome keturgubai. Supranta, apie ką aš rašau, tik sergantys. Per tą 10 m. tas pats R. Janavičius sutiko savo MEILĘ.

Būna ir 12 chemijų, ypatingai sunkias tenka atlaikyti sergantiems limfomomis, kai seka kaulų čiulpų persodinimai. ATLAIKO. Su artimųjų meile, palaikymu, tikėjimu. KAI SERGANTYSIS LIAUJASI TIKĖJĘS, PRARANDA VILTĮ – JO ARTIMIEJI IKI PAT PASKUTINIO ATODŪSIO TURI TĄ VILTĮ PUOSELĖTI. Sunku: – taip sunku. Bet jei laidosit mamą pirma laiko, neleisit jai savo akyse matyti padrąsinimo ir tikėjimo sėkme, ji neteks didelės paramos. MES VAMPYRAI. VAMPYRAUJAME VILTĮ. Mano stiprybė, tai mano vaikai, vyras, bendradarbiai, draugai. Sutikau jauną moterį, tik šiek tiek pažįstamą, kuri paklausė kaip man sekasi ir išgirdusi atsakymą, – „Šiandien man viskas gerai“ – apsiverkė, tai buvo džiaugsmo ašaros. Tada supranti – tu esi kažkam svarbus savo buvimu ir stengies, stengies, kiek gali. Jei to nebūtų, sakytum, viskas: – man užtenka, išeinu. Savo atgyvenau, kiek davė, tiek turiu.

Vi_, . Net ir blogose situacijose ieškoti geriausio...
---------------------------------------------------------------------------------------------

Adis,apsiasaruojau,grazus zodziai

As stengiuosi nusiteikti optimistiskai,bet kaip as bijau Kaip rytoj praeis tas pirmas kartas,kokia bus organizmo reakcija...

Visi bijom. Nieko tokio. Gal net ne vien baimė, gal smalsumas sumišęs su baime?
Baimę-nežinojimą, pakeis sąlyginė patirtis–žinojimas, smalsumas bus patenkintas, perprasi save, savo reakciją į vaistą, (o ji griečiausiai, bus visai normali) ir tiesiog lauksi, kol viskas praeis. Praeis tikrai. Savijauta bus tokia kokia buvo prieš susergant, gal nevisai tokia (truputį kitokia, bet beveik tokia). Plaukai ataugs, prednizeloniniai žandai susitrauks....
Mano patarimas: bandyk imti pavyzdį iš vaikų, kurie serga, kad ir mūsų ligomis, jiems blogai –verkia, šiek tiek geriau – siaučia, dūksta, krykštauja. Kartais tenka pasimokyti gyvenimo džiaugsmo iš pačių mažųjų. Neveltui yra teigiama, jog chemiją lengviau perneša tam psichologiškai pasiruošę, net sunkiose situacijose ieškodami pliusų ir išeičių žmonės.

Dėkui merginos

Laikomės kažkaip. Gal net pusėtinai. Mamai pardavėja perkant kailinius palinkėjo juos nešiot 10 metų. Gal taip ir bus?
O dėl markerio - greičiausiai ne klaida, nes kartu darė ir specifinį - CAE 19 - tas irgi gerokai padidėjęs....

Vis tiek ką nors darysim...

Gal esate kas susidūrę ir galite paaiškinti tokį dalyką: vyro seseriai tyrė kaulų čiulpų atitikimą. Pranešė, kad čiulpai giminingi ne pagal visus požymius. Reikia papildomai tirti tėvus, žiūrėti kiek tie genetiniai požymiai stiprūs. Tai pirmadienį į Vilnių važiuos uošviai ir vėl lauksime, tikiuosi, pačių geriausių žinių.

Nuraminkite mane - juk čia tikimybės kad tiks daug yra??? Juk negiminingų tikriausiai irgi ne 100% atitikimas?

Beja, vakar tapau potencialia negiminingų kaulų čiulpų donore
Papildyta:



Tai aš čia todėl ir esu, klad galėtumėm dalintis patirtim ir informacija
Esmė ta, kad mūsų šeimos draugė yra mūsų šeimos gydytoja .
Todėl buvome greitai "iškomandiruoti" į Vilnių. Nežinau kip būtų buve kitokiu atveju. Kažin ar būtų vyras taip greitai ir pas gydytoją nuėjęs, nors situacija blogėjo valandomis

O dėl trombocitų donorų - tai taip, paprašė sudaryti sąrašą kas galėtų būti donorais. Tai atsiliepė tikrai labai daug žmonių. Šiaip trombocitai galuoja 5 paras. Bet jei juos ir pila kam nors kitam, tai paskui atstato iš kitų tam žmogui, kuriam buvo skirti. Na, galvoju, kad teisybės nelabai ir žinosi, faktas tas, kad betkokiu atveju donorystė - kilnus tikslas ir kraujas yra sunaudojamas, jo komponentų netgi ir trūksta. Juk yra žmonių, kurie neturi galimybių surasti donorų, bet jų nepalieka be kraujo. Trombocitus galima duoti kas dvi savaites. Tik labai daug reikalavimų , reikia atsakyti į daug klausimų prieš duodant kraujo. Dar ir tyrimai turi būti puikūs, hemoglobinas aukštas ir t.t. Jei kam reiks, paaiškinsiu smulkiau.

na cia sunku ka ir patarti. Patarciau tik su psichologu pasneketi. Jei uzsimenama, tai ateina ir psichologas pakonsultuoti manau jis geriausiai gali padeti susitaikyti su ta mintimi. Nors kiti zmones stiprus is saves ir jiems tokiu konsultaciju neprireikia.
Papildyta:


mano vyras praejo 5 ir dar gyvas tad maziau suk galva koks kiekis, svarbu kad jis praeis gerai ir viskas bus liux
Papildyta:


man minejo kad trombai gyvybingi 3 dienas ir ju saldyti negalima
Kurie pirma karta atsigula i ta skyriu tai visu ir praso to saraso o toliau kai atsiguli, tai niekas nebepraso tik uzsimena, kad truksta truksta truksta...

Cia ne rodiklis, as asmeniskai gavau 7 plius svytinima, yra kas gydosi kas keli metai po kelias chemijas, svarbiausia kad chemija veiktu.

Laikykites mergaites

laikykis, deganti, gruodis ant slenksčio. Laikau špygas ir kiekvieną dieną pašnipinėju , ar buvai prisijungusi prie forumo.

Labas, Mergaitėms


Gerai, kad stengiasi mamytė nepasiduoti. O silpnumo akimirkų kiekvienam užeina. Tikrai linkiu ir tikiu , kad išeitis bus rasta. Pataikys tokius vaistukus, kurie galutinai iššluos iš organizmo visus nereikalingus dalykus. Sunešios mamytė tuos kailinukus , sunešios. Tik tikėjimo, vilties ir jos išsipildymo.

Adis, Jūsų kiekvienus žodžius galima skaityti iš naujo ir vėl iš naujo. Tiek tiesos, apie kurią kartais nė nepagalvojame. Tiek vilties juose. Na...ačiū.

Deganti Sveikatėlės ir gerų laukimo dienelių prieš didį stebūklą.
Papildyta:

SVETA K. IR PIRMAS IR VISI KITI KARTAI PRAEIS TIK GERAI. Tiesiog galvokite ne apie dabar kaip bijote, o apie tą minutę, kai bus vaistukai sulašinti, ir Jūs galvosite, kad šitiek bijojot be reikalo. Mūsų kumštukai paruošti darbui.

Šiandien buvome pas onkologę. Bendras kraujukas labai geras. Reikės profilaktiškai ginekologo konsultacijos. Be to nuo pirmadienio vėl mamytę paguldys rankelės masažams. Taip pat pasiūlė man keletą kartų padalyvauti masažo seanse, kad aš pati pramokčiau būtent limfedemos masažo. Apsidžiaugiau, sutikau, o vėliau pradėjau galvoti, ar aš sugebėsiu, nors kita vertus taip gerai būtų... Taip pat mamytę perspėjo, kad reikia mažinti svorį, daugiau valgyti daržovių ir vaisių. Na, tiesiog atspėjo mano norus, nes buvau pamaniusi paprašyti gydytojos, kad būtent ji grieščiau pakalbėtų su mamyte dėl mitybos (kaip buvau minėjusi, ji visai į tai nekreipia dėmesio ) O viršsvoris mums labai nedraugas dėl nugaros. Ir ką Jūs manot - sukluso mamytė. Išėjus pati pradėjo manęs klausinėti, kaip čia bus su tuo maitinimusi. Paaiškinau, ir jau ne pirmą kartą, ir labai tikiuosi, kad dabar mane jau išgirdo. Laukia nesulaukia ji, kada darysis markerį, stengiuosi ją kol kas atkalbėti, nes gydytoja sakė, kad geriau po chemo kai praeina 3 mėn. Liko laukti vienas mėnuo. Bet ką darysime, jei rodys,tai ir stengiuosi saugoti kuo ilgiau, kad nesušlubuotų dabartinis mamytės optimizmas. Nes gydytoja pasakė, kad chemijų dabar išvis bent jau pusmetį nebegalima duoti. Plaukučiai sparčiai pradėjo augti. Buvau nemačiusi savaitę, tai tikrai igaplaukė jau ji yra - visi 5 mm. Yra Dievulis, ir jis visada viską teisingai sudėlioja į savo vietas. Lieka juo pasikliauti.

Visoms geros sveikatos ir ramaus vakaro.