visas nuoširdžiausiai sveikinu su Naujaisiais Metais!!!
Būkite sveikos ir laimingos.
Na man kol kas sekasi neblogai.Esu sanatorijoje po operacijos.Kol kas tikslių tyrimų atsakymų nežinau, na bet kad nieko gero tai faktas Pašalino tik auglį.
Jau esu užsiregistravusi pas chemoterapijos gydytoją.
Na bet ko gero esu optimistė, neleidžiu sau nusiminti.Juo labjau kad turiu nuostabią šeimą kas mane palaiko.
Gaudau kiekvieną žinią , paskojimą,istoriją ir ttt kai esu sanatorijoje.Viskas labai įdomu ir kiek supratau kiekvienai tarkim chemijos poveikis labai skirtingas.Pasakojo viena moteris net neėmė biuletenio: po chemijos tiesiai žyguodavo į darbą ir nieko .
Nagi kitos gulėdavo lovoje, ilgą laiką negalėdavo valgyti, visiškai neturėdavo jėgų ir ttt.Žodžiu visų atvejai labai skirtingi.Kaip Jūs begyvenate??kaip sveikstate??
su atejusiais
QUOTE(zurza @ 2009 01 01, 22:35)
visas nuoširdžiausiai sveikinu su Naujaisiais Metais!!!
Būkite sveikos ir laimingos.
Pasakojo viena moteris net neėmė biuletenio: po chemijos tiesiai žyguodavo į darbą ir nieko .
Būkite sveikos ir laimingos.
Pasakojo viena moteris net neėmė biuletenio: po chemijos tiesiai žyguodavo į darbą ir nieko .
SU NAUJAIS METAIS
Koks bebūtų chemo poveikis jis yra ir organizmas patiria stresą.Gerai, kad žmogus lengvai pakelia chemo.Bet nereikia pamiršti, kad vėžys ne gripas.Net gripą pervaikščiojus galima susigriebti komplikacijas.
Manau biuletenis skiriamas neveltui.Jei skaityti , kad onko ligas dalinai iššaukia pervargimai ir stresai , bei elementaraus poilsio nebuvimas, tai gal tą nedarbingumo laiką reiktų skirti poilsiui, meditacijai, pasivaikščiojimui gryname ore, mankštelėms.
Žinau aš vieną atvejį moteris kai iš chemo ėjo į darbą, buvo I stadija , jau 6 metai viskas gerai.Bet sudėtingesniais atvejais gal nereikia persistengti.
Deja aš irgi dalinai buvau didvyrė.Dabar manau , kad nereikėjo draskytis po chemo , net sanatorijoje nebuvau iškart prie kompo 8 valandoms, o kadangi reikėjo "užkamšyti nebuvimo skyles " ir šeštadieniais.
man atrodo, kad tas noras "zygiuoti i darba kaip niekur nieko" gali buti susijes su ligos neigimu ir pastangomis gyventi kaip anksciau, "normaliai".
man paciai sunkiausia realiai ivertinti savo jegas - atrodo, kad jei nepasiduodi prastai savijautai, prisiverti kruteti, tai galu gale ir jautiesi geriau. bet kartu lieka rizika persistengti, neisiklausyti i save.
man paciai sunkiausia realiai ivertinti savo jegas - atrodo, kad jei nepasiduodi prastai savijautai, prisiverti kruteti, tai galu gale ir jautiesi geriau. bet kartu lieka rizika persistengti, neisiklausyti i save.
QUOTE(ragnez @ 2009 01 02, 15:23)
man atrodo, kad tas noras "zygiuoti i darba kaip niekur nieko" gali buti susijes su ligos neigimu ir pastangomis gyventi kaip anksciau, "normaliai".
man paciai sunkiausia realiai ivertinti savo jegas - atrodo, kad jei nepasiduodi prastai savijautai, prisiverti kruteti, tai galu gale ir jautiesi geriau. bet kartu lieka rizika persistengti, neisiklausyti i save.
man paciai sunkiausia realiai ivertinti savo jegas - atrodo, kad jei nepasiduodi prastai savijautai, prisiverti kruteti, tai galu gale ir jautiesi geriau. bet kartu lieka rizika persistengti, neisiklausyti i save.
Ir ką reiškia gyventi normaliai.Perkrovos, persidirbimas, nervų netausojimas, perdegimo sindromas, kol organizmas atsisako gyventi ir pasiunčia ligą.
Kodėl nepasidavimo išraiška yra sėdėjimas prie kompo 8 val, nervai , kad dega kažkokia ataskaita, nepadarytas darbas.O tas darbas tikrai sunkiau atliekamas ir reikalauja daugiau pastangų ne prieš ligą.Bent man taip buvo.
O prisiversti judėti ir jaustis geriau galima pridedant prie kiekvieno pasivaikščiojimo po šimtą žinksnių, neuždusti lipant kiekvieną kartą vis į aukštesnį aukštą.Padaryti jogos pratimus ir vis mažiau pavargti.Saviraiškos būdų yra daug.
Skaičiau , kad dažniausiai atkrinta tie, kurie visiškai nekeičia savo gyvenimo būdo.
Bent aš to per pirmąją remisiją tikrai nepadariau.
QUOTE(arune @ 2009 01 02, 21:58)
Sveikos, Mergaitės,
Su Naujaisiais Metais
Ačiū, Arūne, už nuorodą. Jau atsispausdinau. Nuvešiu mamytei paskaityti.
QUOTE(.GABIJA. @ 2009 01 02, 19:43)
Ir ką reiškia gyventi normaliai.
nezinau. idomu, kodel taip jautriai sureagavai i mano posta?
as, pvz., susirgusi pradejau daugiau demesio skirti savo isvaizdai, nusipirkau nauju drabuziu, kur nors iseidama pasidazau, nors anksciau man tai nebuvo svarbu. ir darau tai vien tam, kad paslepciau ligos pedsakus savo kune, kad atrodyciau "gerai", "normaliai". kitas galbut panasiai slepiasi uz darbo ar dar ko nors, kas jam sudaro ta "normaluma". nezinau.
del gyvenimo budo pakeitimo visiskai tau pritariu.
QUOTE(.GABIJA. @ 2009 01 02, 19:43)
Ir ką reiškia gyventi normaliai.Perkrovos, persidirbimas, nervų netausojimas, perdegimo sindromas, kol organizmas atsisako gyventi ir pasiunčia ligą.
Kodėl nepasidavimo išraiška yra sėdėjimas prie kompo 8 val, nervai , kad dega kažkokia ataskaita, nepadarytas darbas.O tas darbas tikrai sunkiau atliekamas ir reikalauja daugiau pastangų ne prieš ligą.Bent man taip buvo.
O prisiversti judėti ir jaustis geriau galima pridedant prie kiekvieno pasivaikščiojimo po šimtą žinksnių, neuždusti lipant kiekvieną kartą vis į aukštesnį aukštą.Padaryti jogos pratimus ir vis mažiau pavargti.Saviraiškos būdų yra daug.
Skaičiau , kad dažniausiai atkrinta tie, kurie visiškai nekeičia savo gyvenimo būdo.
Bent aš to per pirmąją remisiją tikrai nepadariau.
Kodėl nepasidavimo išraiška yra sėdėjimas prie kompo 8 val, nervai , kad dega kažkokia ataskaita, nepadarytas darbas.O tas darbas tikrai sunkiau atliekamas ir reikalauja daugiau pastangų ne prieš ligą.Bent man taip buvo.
O prisiversti judėti ir jaustis geriau galima pridedant prie kiekvieno pasivaikščiojimo po šimtą žinksnių, neuždusti lipant kiekvieną kartą vis į aukštesnį aukštą.Padaryti jogos pratimus ir vis mažiau pavargti.Saviraiškos būdų yra daug.
Skaičiau , kad dažniausiai atkrinta tie, kurie visiškai nekeičia savo gyvenimo būdo.
Bent aš to per pirmąją remisiją tikrai nepadariau.
Tikrai ne, gyvenim budo nekeicia tiek, kurie moka su liga susigyventi, jie gyvena ne tada kada liga praeis, bet gyvena cia ir dabar
QUOTE(ragnez @ 2009 01 02, 21:31)
O dėl gyvenimo budo pakeitimo visiskai tau pritariu.
O ką Jūs abi keičiat, ką tokio "blogo" darėt iki ligos? Kuo tas senasis gyvenimo būdas skiriasi nuo dabartinio?
.GABIJA., noriu atkeipti Jūsų dėmesį į tokį dalyką kaip vėžio histologiją, ne veltui yra neigiami prognostiniai faktoriai. Jei pakeitusi savo gyvenimo būdą ir mintis vistiek atkristumėt (darau tokią prielaidą, tikrai nelinkiu to, bet taip gali būti), kas tada? Per mažai keistas gyvenimo būdas, per mažai norėta ir tikėta gero rezultato?
Vyro bendradarbės mama tiek keitė gyvenimo būdą, kad iš miesto išvyko gyventi į kaimą, lyg kaimo žmonės nesirgtų. Uošvis guosdamas mane pasakė, jog jo bičiuliai - miškininkas ir jo žmona serga, nors gyvena prie Platelių miške, arba tas pats gydytojas - Paalngoje. Jis įvardija emocinę būseną, nes matyt, buvo priežastis tam. Kitas - maistą, trečias fizinio krūvio nebuvimą. Bet krūties vėžiu galima susirgti sutraumavus krūtį, ją sumušus, turėjus problemų maitinant kūdikį. Arba kai kurias rūšis sukelia virusai: Epšteino-Baro, Citomegalo, tas pats papilomos ir kt. Dažniausia manau yra kelių veiksnių rezultatas, genetikos nepamirškim taip pat.
QUOTE(adis @ 2009 01 02, 20:48)
O ką Jūs abi keičiat, ką tokio "blogo" darėt iki ligos? Kuo tas senasis gyvenimo būdas skiriasi nuo dabartinio?
pirmiausia, daugiau demesio skiriu sau - savo mitybai, poilsiui.
manau, kad anksciau persistengdavau bandydama tobulai suderinti seima, vaikus, mokslus, darba - tikrai dariau daug ir visko. matyt - per daug, nes nebespedavau normaliai pavalgyti ir dirbdavau naktimis... ne del pinigu - o todel, kad darbas man patiko ir patinka. tiesiog visko buvo per daug.
Su naujaisiais metais mergaites