QUOTE(rasų lanka @ 2008 12 13, 20:39)
Mieloji,
Ugn*Ine,
Nesigėdykit ašarų. Kartais paverkus taip lengva palieka. Nepergyvenkit dėl savo silpnumo. Juk buvo atliktas didžiulis darbas, kuris dabar reikalauja ramesnio gyvenimo tempo ir poilsio. Silpna gali būti ir po narkozių, ir nuo nuskausminamų vaistukų, nežiūrint, kad praėjo jau laiko, nuo ilgesnio pagulėjomo ir t. t. Nereikalaukit iš savo kūno greitų rezultatų. Tegul jis pats ramiai pradeda tvarkytis, o Jūs tik lengvai jam padėkite. Beje, ar į koplytėlę ėjote be jokios lazdos ar ramento? Jei taip - tai kojytei teko didelė apkrova. Ji negali po savaitės po tokios operacijos būti kaip buvo prieš tai.
Jei neskaitėt, paskaitykit Joseph Murphy "Jūsų pasąmonės galia". Susikurkit maldelę. Labai padeda.
Ir sveikite, sveikite...
ašarėlių nesigėdiju, tik skauda, kai verkiu, nes taip norisi išsiverkti iš dūšios, o juk dar pilvelis tik prieš savaitę susiųtas
ėjau sulazdele, manau ją ilgam dar turėsiu, jaučiuosi aš stipri, tik kojytė mano silpna, juk nervas išimtas, raumuo pjautas, o plius dar ir nejautri labai daug kur...tai laiptais sunkiai lipti buvo, kliuvo ji man....na suprantant
bet šiaip viskas ok, tik kažkodėl dabar nesimiega, o norėčiau pailsėti.
Knygų esu skaičiusi labai daug, ypač pozityvios literatūros, ech....kiek jos perskaičiau tai net nesugebėčiau prisiminti
Parašysiu ir gal eisiu pagulinėti, net nežinau ką daugiau galima nuveikti gulint ligoninėj
Mergytės, ačiū Jums visoms kad esate tokios nuostabios, labos jums naktelės, apkabinu.....
Dieve, suteik man jėgų kovoje su vėžiu....Suteik man taip reikalingą ramybę širdyje ir vilties, kad kovoje liksiu laimėtoja. Viešpatie, žinau, kad Tu, leidęs man tapti mama, leisi ir toliau džiaugtis šia Tavo dovana....