Onkologinės ligos 11

Esu skaičiusi, kad pirmus du metus tikrintis reikia kas tris mėnesius. Dar norėčiau pasitikslinti: ar tikrai scintigrafiją daro kartą į metus bet kokiu atveju, net jei nėra nusiskundimų ir įtarimų? Gydytoja minėjo, kad scintigrafiją daro tik tuomet, jei yra nusiskundimų, o ir šio tyrimo mamytei niekas nesiūlė.

man vel tempa nors sakė pjūvis gyja gerai, nešlapiuoja, yra geras, ale iš kur ta tempa aš čia taip prisimąsčiau gal liga likusi eina lauk su karščiu

KUKU-KUKU Ugn*Ine, 100- tą kartų Ku-ku.

Labas visoms,
ačiū visoms. Kiek išminties Jūsų pasisakymuose!!! Viską gerai pergalvojau! Dar pažiūrėjau Rusijos patriarcho Aleksijaus laidotuvių mišias ir išgirdau, tai, ką man reikėjo išgirsti. Su Jūsų pagalba manau radau atsakymą, perdėliojau savo mintis, pasitikrinau savo vertybes. ragnez, ačiū už teisingus pastebėjimus.
Mokausi...Atsidūrus situacijoje, kai norisi priimti kraštutinius sprendimus, susivokiu yra viduriukas. Nežinau, kaip pavyktų susivokti be jūsų. Ūkanota tavo švelniukas mano saujoje.
Paskutiniu momentu mane forumas buvo tarsi apsėdęs, išsivystė normali priklausomybė, tai nėra gerai...
Dabar leiskit padėti man čia tašką ir judame tolyn.

jei neskiria šeimos gydytojas, onkologas, trūkstamus už savo pinigėlius, kad ir kaip sunku būtų, nemaži pinigai: privačiai, kažkur visi tyrimai būtų apie 200 Lt, gal net su viršum, priklausomai nuo miesto).

Ūkanota, Kmuk-e kaulų scintigrama kaip ir galvos magnetinis rezonansas, tik esant nusiskundimams. VOI turėtų būti panašiai. Mano onkologė prasitarė, kai yra limfinis plitimas, mėgsta kaulus, todėl perkabėk su savo mamytės gydytoja. Tyrimas yra kenksmingas, bet ne tiek, jog jo labai reikėtų vengti, tos radiacijos nedaug, tik pakankami brangus. Čia visa esmė.

Kokiame daile?
Papildyta:

Viskas gerai, traukiasi audiniai ir randėja gyja. Randas yra neelastiškas. Tempimo jausmo buvau labai išsigandusi, jis po krūties pašalinimo buvo ilgai, praėjot tik po gero pusmečio. Ypatingai temdavo ir skaudėdavo lipant laiptais žemyn, net važiuojant automobiliu mūsų duobėtais keliais. Buvau tiek išsigandusi, jog konsultavausi su kitu chirurgu, nes pas operavusį negalėjau patekti. Kai susitiksi su operavusiu gydytoju pasakyk apie tai, nuramins.

Lietuvos ryto sveikatos skiltyje

atsiprasau, neparasiau...

aciu labai, tas tempimas šlykštus, bet labiau jaudina tenperatūra kuri tai nukrenta tai vėl pakyla gal taip turi būt

Uch...kaip gerai... Adis vietoje,ačiū už žinutę,kad radau grįžusi forume. O tai šiandien reikėjo išvykti,ryte peržiūrėjau-tyla iš Adis,taip negerai ant širdies,galvoju-įskaudinom žmogų. Viskas gerai dabar. Esi ir buvai mūsų šviesuliukas,tavo dėka ne vieną kart diena buvo nušvitus kitom spalvom.

Laikykis,Ugn*Ine,stipriai laikykis. Praeis temperatūra,buvo ir man.

Lekiu į vaiko koncertą daržely,iki. Gero vakarėlio visoms.

Ugnine,labai džiaugiuosi už Tave.(O tempa,na,ji net po nedidelių operacijų kai kam būna,sutvarkys)
Sveik,šaunuole.

Adis,ačiū kad esat.

Jei galima,visoms po Švelniuką.

QUOTE(Ugn*Ine @ 2008 12 09, 14:28)

Del tempos nesijaudink,cia grynai organizmo ginybine reakcija,vis delto patyre nemenka invazija operacijos metu .Ir man taip buvo ir mano sunaiteliui,kai operavo krutines lasta,sveik kuo greiciau .

as tai į lovą nenoriu gult, oi nepatinka, čia kompas, prie jo reik sedėt tai jomajo kaip sunku, ale kaip fainaaaaaaaaaaa

Mielosios mano, nesureikšminkit manęs, nereikia, nejaukiai jaučiuos, tada tikrai norisi dumti į krūmus.
Kiekvienas esame jonvabaliukas su savo šviesele. Kaip forumas egzistavo be manęs, taip toliau egzistuotų. Aš tik noriu apmažinti savo buvimą čia.

Ar perskaitėt apie Dailės mamytę, o gal nukopijuoti ir įkelti visą straipsnį?

Perkeliu straipsni
rodos cia nepamineta, kad stadija IV

Ištverti akistatą su vėžiu klaipėdietei padėjo ir netradicinės priemonės

Audronė BALTKOJYTĖ
LR korespondentė
2008-12-09

53 metų Danguolė Martusevičienė iš ligos patalo pakilo tada, kai medikai jau nesitikėjo. O po sunkios operacijos nepraėjus ir dviem savaitėms klaipėdietė atsisveikino su ligonine. Išvykdama profesionali arfininkė medikams surengė koncertą.
D.Martusevičienė jau grįžo į darbą Klaipėdos muzikinio teatro orkestre ir Klaipėdos apskrities ligoninės psichikos sveikatos centre – čia ji dirba muzikos terapeute.
Tačiau puikiai žino: jeigu ne artimieji – brolis, duktė, sūnus ir šeimos gydytoja, susivieniję į tvirtą komandą, neaišku, ar greit būtų pakilusi iš ligos patalo.
Ir iš viso nežinia, ar būtų pakilusi.
Ilgas ligų sąrašas
Riestinės žarnos auglys, kuris kankino klaipėdietę, sunkiai aptinkamas. Liga progresuoja 4-5 metus, tiktai po to pasirodo pirmieji požymiai.
Tad nieko keista, kad šios ligos užuomazgų D.Martusevičienės organizme gydytojai ilgai nepastebėjo.
„Maudė pilvo apačią ir strėnas, jaučiau nuovargį, buvau mieguista.
Gydytojai nustatė, kad kraujyje mažai hemoglobino, nekokie ir kiti kraujo rodikliai“, – pasakojo D.Martusevičienė.
Svoris nekrito, bet kartais su išmatomis pasirodydavo kraujo, iki 37,5 laipsnio pakildavo kūno temperatūra. Moteriai norėdavosi miego, buvo sunku kalbėti ir judėti.
Atsakymo, dėl kokių priežasčių taip jaučiasi, klaipėdietė ieškojo maždaug metus. Per tą laiką ji išgirdo įvairiausių diagnozių – gripas, šlapimtakių uždegimas, mažakraujystė, klimaksas, chlamidijos, radikulitas.
„Sąžiningai vartojau vaistus nuo visų šių ligų, bet pasąmonėje kirbėjo: sergu kur kas rimtesne liga“, – prisipažino D.Martusevičienė.
Diagnozės ji ieškojo net lankydamasi pas bioenergetikus, ekstrasensus, būrėjus. Jų klausė vieno – serga vėžiu ar ne? Visi tai neigė.
Diagnozę patvirtino vilniečiai
Šių metų vasarį D.Martusevičienė atsigulė į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyrių išsitirti. Tik tada, atlikę kontrastinį rentgeno tyrimą, medikai aptiko auglį.
Pasitarę artimieji įsodino moterį į automobilį ir išvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Onkologijos institutą atlikti pakartotinių tyrimų.
Čia klaipėdietė pateko į chirurgo Kęstučio Petrulio rankas. „Iš karto supratau, kad galiu juo visiškai pasitikėti. Yra posakis: „Kai mokinys subręsta, ateina ir mokytojas“. Kai mano auglys subrendo, atėjo chirurgas“, – juokavo moteris.
Ji iki šiol gerai atsimena mediko žodžius, kuriuos šis ištarė po apžiūros: „Na, jūs ir kantri. Taip ilgai kankinotės. Operuoti. Dar neišrasti kiti būdai, galintys jums padėti“.
Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad moteriai – adenokarcinoma.
Nepamirš operacijos datos
Ant operacinės stalo D.Martusevičienė atsigulė kovo 17 dieną 13 valandą.
„Šią datą prisiminsiu visada.
Už lango bolavo sniegas. Laidojo maestro Vytautą Kernagį, o mane išvežė į operacinę“, – kalbėjo klaipėdietė.
Ant vežimėlio gulinčią motiną dar spėjo išlydėti atskubėję jos vaikai – 33 metų duktė Dailė ir 30 metų sūnus Martynas – bei brolis Saulius.
Sudėtinga žarnyno operacija truko apie penkias valandas.
Jos metu medikai ne tik pašalino auglį, bet ir į papilvę bei kepenis išplitusias metastazes, tulžies pūslę, apendiksą, dalį plonųjų žarnų.
Griebėsi išbandytų metodų
Trečią dieną po operacijos trijose vietose supūliavo pilvo siūlė. Pasekmės galėjo būti išties liūdnos.
Moters brolis Saulius atvežė savo šeimos gydytoją Vilmą Besakirskienę.
Ši iš peties ėmėsi darbo – jau ne kartą išbandytų liaudiškų metodų: tepė kūną šildomuoju tepalu, darė padų ir nugaros masažą.
„Tačiau mano atmintyje – duobė. Šio laikotarpio neprisimenu“, – prisipažino pašnekovė.
Nustebino palatos kaimynes
Apie seseriai tuo metu taikytą gydymą papasakojo D.Martusevičienės brolis S.Vasiliauskas.
Jo teigimu, iš pradžių prieštaravę kitos gydytojos metodams, vėliau beveik visas viltis išgelbėti pacientę praradę onkologai vis dėlto leido artimiesiems taikyti tai, ką jie nori.
Supūliavusios ligonės žaizdos buvo veikiamos specialiomis gydomosiomis lempomis, kraujo apytaka aktyvinama tepalais, ligoninės maistas pakeistas šviežiomis sultimis, taip pat specialia dieta.
Tam tikrus žarnyno taškus gydytoja masažavo specialiu akupunktūros poveikį imituojančiu aparatu, o rankomis – taškus kitose kūno dalyse. Ir taip – po du kartus kasdien.
„Padarius masažus Danguolė ėmė mūsų bijoti labiau negu mirties.
Tačiau sesers akys kasdien vis labiau žibėjo, o žaizdos gijo tiesiog akyse“, – džiaugėsi S.Vasiliauskas.
Vyrui buvo įdomu stebėti ir palatos kaimynių reakciją. Iš pradžių artimuosius užsipuolusios, kad neleidžia žmogui ramiai numirti, vėliau ir šios ligonės ėmė prašytis panašių procedūrų.
Stiprybės teikė artimieji
Praėjus 12 dienų po operacijos, D.Martusevičienę išrašė iš ligoninės.
Ta proga jos sūnus su dukterimi iš Klaipėdos atvežė arfą.
Atsidėkodama medikams ir ligoniams pacientė surengė nedidelį koncertą.
Iš ligoninės klaipėdietė mėnesiui iškeliavo į sanatoriją Šventojoje.
„Ačiū Dievui, mane palaikė ir dabar palaiko artimieji. Jie yra šalia tuomet, kai man reikia, o ne tada, kai jiems įdomu, kaip aš jaučiuosi.
Niekada jų Ękyse nemačiau baimės, ašarų, gailesčio, negirdėjau kvailų klausimų“, – džiaugėsi sparčiai sveikstanti D.Martusevičienė.
Rengė koncertus ligoniams
Pripratusiai, kad ją visą parą kas nors prižiūri, D.Martusevičienei sanatorijoje iš pradžių buvo sunku.
Po savaitės ji pradėjo koncertuoti sanatorijos ligoniams. Koncertų trukmė priklausė nuo savijautos.
Arfos garsų užliūliuoti ligoniai skirstydavosi nenoriai.
Sanatorijoje kas dieną paeiliui moterį lankė vaikai.
Padėjo psichologiškai ir toliau trynė pėdas, darė masažus, žaizdas gydė specialia lempa.
Pasiryžo savimi pasirūpinti
Vėliau per pusmetį D.Martusevičienė ištvėrė šešis chemoterapijos kursus Klaipėdos onkologijos ligoninėje.
Iškęsti nemalonius pojūčius po procedūrų D.Martusevičienei padėjo specialus pleistras. Vaikų pasiūlymo tą periodą pagyventi kartu atsisakė.
„Pasiryžau pati savimi pasirūpinti.
Buvo sunku, bloga, tačiau ėjau, dariau kasdienius darbus. Tik žingsnis po žingsnio gali pasiekti sėkmę“, – įsitikinusi atkakli moteris.
* * *
Komanda gali sukurti stebuklą
Vilma Besakirskienė, bendrosios praktikos gydytoja
„Žmogaus organizmas – darniai veikiančių tarpusavyje susijusių sistemų visuma. Susirgus vienai jų, daugiau ar mažiau nukenčia ir kitos.
Norint, kad žmogus, ypač sergantis onkologine liga, kuo greičiau pasveiktų, svarbu ne tik šalinti pagrindinę priežastį – atlikti operaciją, taikyti chemoterapiją ar spindulinį gydymą.
Kartu būtina stiprinti ir visas kitas organizmo sistemas, nes žmogui tiesiog neužtenka jėgų kovoti su sunkia liga.
Onkologine liga sergantys ligoniai dar negauna pakankamai informacijos, kaip gyventi toliau, kaip stiprinti organizmą, ką valgyti, ko ne, koks turėtų būti dienos režimas, fizinis aktyvumas, kiek įtakos turi atsipalaidavimas, teigiamos emocijos ir iš kur jų gauti.
Vienas kompleksinio organizmo stiprinimo būdų yra taškinis delnų ir pėdų masažas „Su džok“ („su“, išvertus iš korėjiečių kalbos, plaštaka, „džok“ – pėda), kurį taikau jau 12 metų. Jis stiprina žmogaus energines galias, o tai turi labai daug įtakos sveikimui.
Šį masažą kaip papildomą gydymo priemonę galima taikyti sergantiems įvairiausiomis ligomis.
Bendrauju su homeopatais ir plačiai taikau homeopatinį gydymą.
Atrodo, kad žmogaus mokymas, kaip gyventi sergant onkologine liga, ką valgyti, kaip mylėti save, papildantis kvalifikuotų onkologų gydymo metodus, daro stebuklus“.
* * *
Sunku įvertinti, kas labiausiai padeda
Alvydas Česas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas
Kartais kokios nors priemonės poveikį nulemia ir tikėjimas, kad ji padės. Neretai gydytojai iš pacientų, pavyzdžiui, išgirsta: „Jūs tik pakalbėjote, o man jau mažiau skauda“.
Esu kategoriškai prieš visokius šamanus, kurių taikomos priemonės paprastai mažai padeda ir dažnai nepigiai kainuoja.
Jei netradicinius gydymo būdus propaguoja medikas, jis turėtų pacientą supažindinti, ką ir kaip jam taikys, paaiškinti, kad tai nėra moksliškai įrodyti metodai, išdėstyti visas sąlygas ir imtis tik tada, jeigu pacientas sutinka.
Kita vertus, masažas, kineziterapija taikomi ir reabilitacijoje, todėl negalima tvirtinti, kad tai blogos priemonės.
Jeigu tai padėjo – puiku. Tačiau jeigu ligoniui taikytos ir tradicinės, ir netradicinės priemonės, niekada neįvertinsi, kurios jų labiau padėjo“.

Sveikos As vel su klausimu,nor isivaizduoju kad jau buvo apie tai rasoma Visa nakti vemiau,tai buvau pas gyd.israse zofrana.Bet kazkaip nelabai jis man padeda,pykina sekmingai toliau.Iki pietu savijauta pagerejo siek tiek,bet kai suleidau neupogena - vel kosmaras,galva skauda,stuburas skauda sleikstulys.Ar buvo kam nors taip.ir ar padeda tas zofranas?