Onkologinės ligos 11

Manau, kad Jus kankina daugiau dvasinės problemos, o tai ,aišku, prisideda ir prie fizinės savijautos.Nesijauskit našta savo artimiesiems. Jie tikrai jausis laimingi, galėdami bent kuo Jums pagelbėdami. Aš tai žinau, ir galiu tvirtai pasakyti. Turite susitaikyti su esama situacija. Juk Jūsų dukrytė ne visada bus pas senelius. Nesiskaudinkit dėl to širdies. Dabar toks etapas. Ir jis pasibaigs. Tikiuosi, su vyru irgi kažkokį rįšį turit. Pasipasakokit truputi. Juk ne pirmą kartą išplaukia. Ir laikykitės. Beje, gal ant tų burokėlių galėtumėt citrinos sulčių užpilti, kad nebūtų taip šlykštu. O pačių išmirkusių slyvų nevalgote?
Papildyta:

Na, komentarų galima ir neskaityti. Nes visokių žmogiukų, nors ir ligoniukų yra. Kitas, atrodo, kad tik ir siekia pasėti baimės , nerimo ir dar kaži kokį grūdą. Manau, kad jiems sunkiau ir sveikti. Praeitą kartą, prie onkologės durų belaukian, prie manęs prisėdo inteligentiška pagyvenusi moteris - besigydanti. Aktyviai pradėjo pokalbį... Dėkojau dievuliui, kad neprisėdo prie mamytės. Pradedant baisiu miestu (nesuprantu, kaip ji tame mieste tiek ilgai išgyveno ir tebegyvena) ir baigiant "baisia liga", "baisiais daktarais - neišmanėliais" ir Jų atlyginimais ir kur juos padeda... Kai supratau, kur ji suka, iškart atsitvėriau nematoma širma, bet išklausyti teko. Tai štai, tokiems žmonėms tikrai labai sunku gyventi, kai juos aplink supa "tik, melas, nešvarūs pinigai, neišmanymas, beviltiškos ligos " ir dar bala žino kas. Tai, va . Svarbiausia atsirinkti, tai, ką tu nori ir gali išgirsti ir žinoti. Tai kodėl neperskaičius straipsnio, o komentarai tepalieka.

ragnez,

ačiū už išsakytas mintis. Būtinai apmąstysiu. Kažkaip keistai šiandien pasijutau: įstrigusi šitoje temoje. Daug žinau, galiu padėti, tik jaučiu jog forumas paima didesnę mano laisvalaikio dalį, perdaug manęs čia.
Ar gydymas chemija jau pradėtas, kaip jautiesi?

Tai tuo labiau ragnez Jūs dabar turėtumėt perskaityti visas temas. Juk tai Jums aktualu šiandien. Nesuprantu, kaip Jūs nematote prasmės. Tai yra ištisas patarimų , palaikymo, optimizmo (kurio taip ieško naujai atėje), žinių lobynas, kurių Jūs nerasite jokiam kitam vadovėly ar knygoje ar dar kur. Taip aš tik ligoniuko artimasis. Gal man lengviau buvo tai padaryti. Bet visas temas perskaičiau nuodugniai 3 kartus. Pirmas skaitymas buvo "isteriškas". Kitaip nepavadinčiau. Kai ką tik buvo sužinota diagnozė. Antras kartas - kai supratau, kad tai įvyko( liga mūsų šeimoje). Tik šio forumo dėka suradau nusiraminimą, supratau, kaip turiu elgtis, ką daryti, ką skaityti, ką klausti gydytojų ir t. t. Nesvarbu, kokia diagnozė. Visi čia rinkosi ir renkasi, turėdami vieną tikslą - pasveikti. Jei perskaitytumėt visą forumą, Jūs žinotumėt, kad va ten ir ten rašė apie tai, ko man dabar reikia...O aš netgi nusirašydavau tai, kas maniau būsiant man reikalinga. Užsirašinėjau temeles puslapius. Ir tikrai nesigailiu tų prie kompo praleistų pusiaunakčių. Ir dar, čia gal dar tiems, kur ateis . Tik įpuolęs į šią temelę, neperskaitęs prieš tai buvusių tikrai jausiesi pasimętęs, tarsi įpuolęs į pelkę, ir nerasdamas jokios seklesnės vietelės , kad nesušlaptum. Aš irgi ne taip senai prisijungiau, bet atėjau jau pakaustyta šių forumiečių. Ačiū joms.
Papildyta:

Adis, ir kaip gi kitaip galite jaustis, jei visą save atiduodate dalindama patarimus, skleisdama optimizmą, įtikinėdama kitus , kad reikia PAČIAM savimi pasirūpinti. Nebandykite pabėgti, Švyturėli. Nebarstykite savęs, jei manote, kad tai nereikalinga. Bet būkite su mumis. Jūsų niekada nėra ir nebus per daug.

Aciu dar karta,jus mane kaip visada nuraminote Labai stengiuosi,atrodo viska suprantu,bet ne visada man iseina elgtis ir galvoti taip,kaip reikia Mano dar toks charakterius - del visko pergyventi,labai jautri esu ir zinau kad del to sunku man gyventi,bet pasikesti nelabai iseina.
Reikalai su pilvu pagerejo

Ragnez ,papasakok,kaip sekasi? Kaip tu sisitvarkai su problemomis,trys mazi vaikai tai nelengva.

Oi, kaip smagu girdėti. Tai ramios naktelės ir rytoj geros dienos.

Užsukau padėkoti visoms mergaitėms už suteiktą informaciją, o ypač Adis.
Adis, žemai lenkiu prieš Jus galva už tai, kad Jūs savo žiniomis bei asmenine patirtimi palaikėte mane, kuomet mano mamą užklupo liga. Jūs vienintelė atrama man buvote tuo sunkiu laikotarpiu. Iš Jūsų gavau tiek žinių bei patarimų, kurių nesužinojau nei iš vieno gydytojo...
Mano mama jau praejo ketvirtą chemiją. Liko dar dvi. Sunkiai sekasi. Po chemojos savaite laiko kasdiena važineja leistis vaistus nuo blogumo, bet vis tiek bloga vemia, nėra jėgų , energijos, nuotaikos... o dar tas pesimistinis mąstymas. manė, kad negaus Herceptino, bet jį gavo, tai dabar galvoja, kad jai jis nepadės, kad liga sugrįš į kitą krutį ir kad ji dar kartą šito košmaro, kaip ji vadina neiškęs...
Bendraujame daug, kalbame, bandau daug kuo ją sudominti, pasukti mitis pozityvia linkme. tuo kartu jai kažkiek pagerėja, bet kai manęs nėra šalia, vėl viskas į savo vežes...
Labai sunku. Labai. Tik aš jau susitaikiau su tuo, kad mama serga. O ji dar negali priimti ligos. Vis kartoja: Kodėl, kodėl, kodel ???

Papildyta:



Ačiū, kad prisimenate mane. Nuotaika šiuo metu ne pati geriausia..Vyrui neutropenija ir išvaizda jau pasikeitė, bet tai tik išvaizda. Raminu save ir bandau grįžti į tvirtybės vėžes. Ačiū už nuorodą. Aš taip pat kam įdomu siūlau keletą straipsnių:
Klastinga liga privertė perkainuoti gyvenimą
Gelbsti tik svetimos kamieninės kraujo ląstelės
Viltis gyventi - stiklinėje kraujo

Papildyta:



Atėjo jau ir man tas supratimas, kad puoliau į 11-tą temą stačia galva...Dabar skaitau nuo pradžių, džiaugiuosi Jūsų palaikymu ir patarimais. AČIŪ, KAD ESATE TOKIOS STIPRIOS IR IŠMINTINGOS.

kuku, sveikutės
as jau po operacijos, viskas pavyko, navika pasalino, jis net buvo pradejes puti....pasalnis reiskinis palyginti koki prognozavo, visai nebaisus prognozavo visiska kojos nevaldyma ir tt......daug daug visko.....taciau koja valdau, tik ji kaikuriose vietose nejautri, teks daug su ja dirbti, kad galeciau lakstyti taciau darbo as nebijau pirma nakti labai skaudejo ta koja, nes navikas buvo ir pilve ten jis buvo visus organus i sonus isstumdes ir buvo dubenuje ir kojoje, tad teko ji gramdyti nuo kaulu, kadangi viena kojos nerva pasalino ir kazkiek raumenuku, kojyte labai skaudejo, net morfijus nepadejo, paskui kai gydytoju brigada pasirode, jie sudare nuskausminimo palna ir po jo man daug lengviau. dabar aisku suniai atsikeliu nes skauda pilva, kuri visa perpjove, skauda ir koja, bet ja skauda nes ji nelabai jautri ir ten visi nervai kojos eina. Tad vaikscioti ribotai galiu, bet siaip degu noru GYYYYVENTIIIIIIIIIIIIIIIII IR GYVENSIU vezio stadija suzinosiu gal jau kita savaite bet zinau kad viskas bus gerai
tik db pamaciau kad rasau ne lietuviskomis raidemis, oi sorry
visoms stiprybes jums mielosios

Tikrai dar bus visko, bet VISKAS YRA IR BUS GERAI!!!!!!!!

Ugn*Ine,sveika,mieloji Laukėme tavęs.Džiaugiuosi,kad viskas neblogai. Svarbiausia,atsikratei to bjaurybės,su kuo ir sveikinu tave. Dabar mažais žingsneliais kulniuok į priekį. Tegul neapleidžia taves tikėjimas ir viltis. Tu šauniai laikaisi.

o gal patarkit mamai paskaityti tam tikra literatura? Na, bent jau man labai padejo J.Markuno, V.Sinelnikvo, L.Hay ir pan. knygos. Cia tik pvz, yra ir kitu autoriu, tik reikia surasti savaji. Gal jose ir pavyktu surasti atsakyma i klausima KODEL. Laikas eina, o ta pesimistine nuotaika tikrai ne i nauda.
Papildyta:



Adis, o gal tikrai istrigusi? Nebeisivaizduoju sio forumo be jusu... Jus tikra "vaiksciojanti enciklopedija" onkologiniu ligu, salutinio poveikio ir pan. klausimais. Bet kai tai atima didziaja dali laisvalaikio, gal jau verta susimastyti. Siuo metu jus sveika, tai gal ir pomegiai turetu buti neonkologiniai? Na, as cia pagal save matyt sprendziu... Kazkaip man dabar daug idomiau rankdarbiu ar ezoterikos temose. Siaip, kaip bebutu, aciu uz perteikiamas zinias ir uz tai, kad esate cia

tai ne pomėgis, tai noras padėti. Ir visai neįdomu tai, koks įdomumas gali būti kitų ligos.
kad įstrigusi tai taip, visiems nepadėsi.