Onkologinės ligos 11

SVETA K. Kartais pakentėti tenka, kad kažką gaut. Valgyk trintą maistą, ne karštą.
Bandyk saldžią sriubą su vermišeliais ir šaldytom uogytėm, (tik nelabai rūgščią ir nelabai saldžią) bei kisielium. Cukraus kuo mažiau, nes gali būti kitoks „iškrypęs“skonis. Trintos daržovių košytės su aliejumi, lydytu sviestu. Mažylių košytės, desertai. Dukrytė nedidelė, viskas dar atminty. Jei sunku ryti tiks būtent toks maistas kaip kūdikui tiek sudėtimi, tiek konsistencija. Ir valgyt reikia taip pat: po šaukštelį, po truputį. Daug daug vandens, būtinai (iki 2 l). Palengvins savijautą, greičiau toksinai pasišalins.

rasyte-deganti, šiandien labai noriu senuoju niku kreiptis. Viskas bus puiku– žinau – laukiu, ne mažiau už tavo namiškius. Vyrukas džentelmenas eis viskas kaip sviestu patepta.
Beje, sakyk ir rašyk man tu, kaip anksčiau.


Nuotaika kaip visiems, visko būna.

Tik gabalėlį, na du. Ir laikau burnoje, kol sunyks, ištirps arba trakšt trakšt ir nebėr. Pagal nuotaiką, pagal poreikį. 99% niekam neįsiūlau, (paragavę neretas išspjauna), man nuo to tik geriau. Kaip tam drakoniukui iš seno gero multiko, man man ir dar kartą man.

Aš nesigėdiju, bet nenoriu nei parašo nei būti sąrašuose temos pradžioj. Man tai kaip etiketė, kaip skiriamasis ženklas, esu tokia, tokia ir tokia... Kai apibūdini žmogų nusakai ūgį, išvaizdą, akių, plaukų spalvą, amžių. Čia save apibūdini liga, tarsi galutinai suaugi su ja. rasų lanka viską labai gerai išdėstė, man tai labai net tinka – nuolatinis priminimas: sau, kitiems . Kad informatyvu sutinku, kad naudinga sutinku. Bet šiandien aš to nenoriu. Kam tai tinka ir priimtina, tikrai bus labai naudinga ir vertinga.
P. s. man paskaičius visą formulę, kuria liga apibūdinama ir taikytą gydymą pačiai plaukai šiaušiasi. Perdaug ten rimta, perdaug grėsminga. Galima būtų tik paminėti trumpai, bet man tai kaip katorgininkui grandinės (yra tas rusiškas žodis кандалы) būtų toks nuolatinis priminimas.

Sveta K, laikykis. Dabar tau labai pavojingas laikas visokioms infekcijoms. Tų virusų mes savyje turim prikaupę visokių. Tik kol esam stiprūs apie juos net nenutuokiam. O kai tik pasilpstam, jie ima viršų.

Per savo chemijas labai kamavausi su gerklės skausmu. Vieną vakarą net manų košės negalėjau nuryti. Nenoriu gasdinti, bet pati turėjau krūvą visokių vaistų nuo gerklės. Man geriausiai padėjo Dekatilenas. Galėtum į tą gerklę numoti ranka, jei neartėtų nauja chemija. Tad ir skubi kapanotis. Vienu metu įtarėm, kad gerklę skauda dėl skrandžio refliukso (skrandžio sulčių atpylimas į stemplę), nes kartu kamavo ir kosulys. Tad vienu metu gydžiausi nuo visko, kas gali būti: gėriau omeprazolį, dekatileną ir traumelį. Kad tik atsistatyti iki kitos chemijos. Geriausia būtų pasitarti su gydytojais, ko galima laukti ir ką vartoti.

Stiprybės

Kuo mažiau panikos. Jei gulint neskauda, tai pagulėkit daugiau. Juk šeimoje yra, kas gali darbelius buities nudirbti. Tai greičiausiai nuo chemijos. Jūs žinote, kokie vaistukai cheminiai buvo. Išsitraukit iš interneto anotaciją apie juos. Visą laiką rašo apie šalutinius poveikius. Iškart ramiau pasijusit. Kažkas kažkada šiame forume yra pasakęs tokią mintį - "kai labai blogai po chemijos lašinimo, galvok - man blogai, bet jam dar blogiau." Jūs ištversit ir Jūs tai galit. Paprasčiausiai, niekad dar nesat to patyrusi, ir kiekvienas naujas nemalonus pojūtis natūraliai kelia baimę. Be to, nemalonumai gali taip pat rodyti, kad vaistukai atlieka savo darbą. Gerklę ir burną skalaukite medetkų arba sidabražolių nuoviru. Jie sutraukia, naudokite tik minkštą dantų šepetėlį. Svarbiausia, kad burnoje visai neužsilaikytų jokių maisto likučių. Laikykitės.

As taip pat nenoriu buti sarasuose. Kai parase Deganti, man tai pasirode, kaip uzrasas ant paminklo. Sorry, Deganti. Suprantu, dziaugiesi remisija. Tiesiog pakraupau. Kitoms gal kitaip atrodo, kai serga ju artimieji. Skaudu.... bet kitaip. Kitos gal save pagirti nori... Liga priimu, kaip pamoka. Ar ja ismokau, parodys ateitis, bet tikrai nenoriu, kad prie mano vardo smezuotu diagnoze. Tai tikrai nera mano gyvenimo budas ir nera ko tuo isgyventu gydymu didziuotis. Jei tai daroma, kad butu patogiau naujokams, tai jiems patarciau nepatingeti ir perskaityti bent keleta senesniu temu. Tikrai surasit atsakymus i didesne dali savo klausimu. Cia tik mano nuomone ir nieko nenorejau izeisti.

Na, o mano "deginimasis", t.y. spinduliavimas jau baigiasi. Liko 2 kartai. Esu gana nemazai apskrudusi, bet nieko. Atrodo issiprasiau sanatorijos. Kita savaite galutinai paaiskes. Galvoju apie Druskininkus arba Birstona. Taigi save galiu pasveikinti su gydymo pabaiga

Sveikatos ir sekmes visoms!

Ryke, - sveikinu ir aš Jus. Atlikote didelį darbą.
Papildyta:

Jokiu būdu neįsižeidžiu. Visiškai suprantamas Jūsų, adis ir kitų nenoras, ir "kitaip" neatrodo ligoniukų artimiesiems. Tai buvo tik pasiūlymas, kurio galima atsisakyti. Juk tam ir tarėmės. Dabar bus aišku. Kuo geriausios kloties ir sveikatos visoms.

Labai,labai aciu mergaites uz patarimus Mazdaug viska taip ir darau.Bet dar viena problema nuo tos chemijos atsirado Nuo pirmadienio viduriai uzketejo Ka tik jau negeriau,Forlax,Gutalax,Duphalac - nu jokio efekto kol kas.Gal kas susidure su tokia problema?

O gydo mane:

Prednizalonas 10mg dienai
Vinkristinas
Rituximabas
Doxorubicinas
Ciklofosfanas
Metotrexatas ir Dexametazonas,kaip suprantu i stubura

O nebandėte liaudiškai - užsimerkti džiovintų slyvų, o paskui jas suvalgyti ir išgerti skystimėlį, kuriame mirko. Pvz. iš vakaro užmerki, iš ryto ant tuščios sudoroji.

as taip pat nenoriu diagnozes parase: tai tik liga, ji nieko nepasako apie tai, kas as esu, ka veikiu, kuo gyvenu. galu gale, ar taip jau ir svarbu isiminti, kas kuo serga?
man uztenka zinoti, kad mus vienija apciuopiamas mirties seselis, iki skausmo paryskinantis gyvenimo dziaugsma ir vertybe. o kai iskyla praktiniu klausimu - visada atsiranda, kas taria - man buvo panasiai, dariau ta ir ta...
aciu, kad esate.

Siandien sesuo man primine ta metoda,bet pagalvojau jei tiek vaistu nepadejo,,, Reikes pabandyti.

Ragnez kaip tau sekasi,kaip gydymas?

Atsiprašau, jei ką nors įskaudinau, įžeidžiau.....Neturėjau tokio tikslo.....Suprantu, kad ligoniams ir jų artimiesiems yra kitaip. Visi juk mes esame kitokie ir tuos pačius dalykus išgyvename skirtingai. Taip aš naujokė, tame Š tik trys savaitės. Praeis daugiau laiko, gal ir man kitaip atrodys. Dabar norisi kuo daugiau informacijos, susirasti kuo daugiau tokio pačio likimo ištiktų....Kai lieki vienas su dviem pradinukais vaikais, su darbu, su buitimi ir ligoniu už 300km, patikėkite, laikas pasidaro didelė vertybė. Tai buvo tik pasiūlymas.....
Geros dienelės

Labas rytas Aš dar apie tą diagnozes minėjimą paraše. Kai paskaičiau apie tą siūlymą,pagalvojau-"ne,aš to nenoriu". Rasų lanka,nors pati neserga,taikliausiai apibūdino,kad gal mes nenorime kai kurios ,nes būtų tarsi kaskart sau priminimas apie tą kabantį damoklo kardą. O juk visos bėgame nuo to,nuo tų minčių,priminimų,stengiamės gyventi sveiko žmogaus gyvenimą. Tikrai,detalės čia nesvarbu.

Man buvo panaši istorija su mašinos pastatymu neįgaliųjų vietoje ( tai buvo išimtis,kai ten pastačiau.Statau tik išimtiniais atvejais,nes manau,kad tai vieta žmonėms su fizine negalia,nors ir mums teorioškai priklauso ). Tai va,grįžtu-ratai užblokuoti. Pažymėjimas prieky buvo padėtas. Paskambinau,atvažiavo,ir...nubaudė. Už tai,kad nėra mašinos priekyje ir gale neįgaliojo ženklo. Užsidėti šį ženklą ant mašinos man atrodo kaip ant kaktos užsiklijuoti užrašą "Aš neįgalus".

Kiekvieno zmogaus suvokimas ir santykis paciu su savim ir liga yra kitoks, taip as dziaugiuosi remisija, taip as isdidziai pasisakau, kad visa chemijos laika dirbau ir nepraleidau nei dienos ligonineje, taip man smagu stebeti reakcija zmoniu, kai papasakoju, kad po paskutinio svytinimo seanso kita diena dalyvavau klasiokes veselej ir linksminausi su visais vienodai, Jus mislinat nesigirsiu, kad sugebejau pastot ir isnesiot leliuka po tokios diagnozes, aiksu kad girsiuos, nes nemoku atvirksciai nemoku verkslenti, kad va siandien taip bloga, nes suleido chemija ir negaliu atsikelti, nes keliausi, susileisdavau vaistu nuo pykinimo ir keldavausi, tiesiog tokia esu uzsispyrus ir aisku megstu save pagirt ir is kitu isgirst kokia as saunuole, tai ir labai padeda sveikti.

Del paraso, nesvarbu ar Jus i ji irasysit dignoze ar ne, nuo to ji nepasikeis, o kartais tiesos pripazinimas butent ir yra pirmas kelias i pasveikima.

Arune as invalido vezimeli praleidau visa spali ir net sugebejau iki koncerto nusikapanot, daba vaikstau su lazda, tai visi ziuri, visi ir visiems gaila, motera su didziausiu pilvu ir dar neigali, bet manes asmeniskai tai nezeidzia ir zenkliukas tas yra tik zenkliukas