O ligonine vercia ant daktares ir seseles, atseit, tegul jos moka
viskas aisku. Niekas pas mus nepasikeite - nesitiki, kad realiai jie gaus tuos pinigus.
| QUOTE (Silvute @ 2004 06 02, 07:07) |
| viskas aisku. Niekas pas mus nepasikeite - nesitiki, kad realiai jie gaus tuos pinigus. |
As vis tik neprarandu vilties, kad ta kompensacija ismokes - aisku, apeliacinis ir/ar Auksciausiasis teismai gali sumazinti sia suma, bet is principo pagrindas akivaizdus - tie kudikeliai juk patyre dideli skausma, pernese sunkias operacijas, o tevams kiek nervu turejo kainuoti. Manau, kad tures ligonine sumoketi kompensacija (o ligonines finansuojamos is valst. biudzeto, taip kad tures atsirasti is kazkur tie pinigai). Be to, yra kazkoks gi specialus fondas del zalos pacientams - tai is to fondo irgi galetu skirti pinigu, anyway - cia jau valstybes problema is kur tuos pinigus gauti. O siaip labai geras dalykas tokia teismu praktika, as tik dziaugiuosi
Dabar jau ir i Europa galima kreiptis.. Pradziai nors i ombudsmena (kontrolieriu)...
As ir labai dziaugiuos, kad tiems dvynukams priteise zala,
aisku tikiuosi, kad jie ja ir gaus.. Nors kur ledai pajudejo..
aisku tikiuosi, kad jie ja ir gaus.. Nors kur ledai pajudejo..
| QUOTE (mamulia @ 2004 06 02, 22:28) |
| Dabar jau ir i Europa galima kreiptis.. Pradziai nors i ombudsmena (kontrolieriu)... |
na tokiais atvejais pries kreipiantis reiketu pasidometi, ka nurodyta persona sprendzia
Ombudsmenas yra pareigunas, nagrinejantis skundus del Europos sajungos instituciju veiksmu. Nei vienas Lietuvos teismas nera ES institucija. Taigi jis niekuo siuo atveju nepades
Gal kas galetu suteikti info.Kokiomis salygomis priklauso kompensacija vagystes atveju ir kur reiktu kreiptis? Kazka esu apie tai girdejus,bet kai musu istatymai taip keiciasi,tai net nezinau ar dabar toks dalykas dar yra.
aciu,tema galima uzdaryti
Bučiau labai dėkinga jei surastumėt laiko atsakyt į tokį mano klausimą:
Viename žurnale išspauzdintas straipsnis, na tiesiog interviu iš jaunos merginos, kuri pasakoja apie save, savo pastaruosius patyrimus ir pan. Tame straipsnyje minimas man artimas žmogus, jo tikras vardas, jo gyvenama vieta (ne adresas), publikuojamos nuotraukos. Tiek šitą žmogų, tiek jo artimuosius šis straipsnis žeidžia, skaudina.
Hobo, norečiau, kad iš teisininko pozicijos Jūs atsakytumėte, ar galejo toji mergina bei pats žurnalas viešinti tikrus vardus, vietoves, nuotraukas be kito žmogaus sutikimo?
Ačiū Jums labai labai
Viename žurnale išspauzdintas straipsnis, na tiesiog interviu iš jaunos merginos, kuri pasakoja apie save, savo pastaruosius patyrimus ir pan. Tame straipsnyje minimas man artimas žmogus, jo tikras vardas, jo gyvenama vieta (ne adresas), publikuojamos nuotraukos. Tiek šitą žmogų, tiek jo artimuosius šis straipsnis žeidžia, skaudina.
Hobo, norečiau, kad iš teisininko pozicijos Jūs atsakytumėte, ar galejo toji mergina bei pats žurnalas viešinti tikrus vardus, vietoves, nuotraukas be kito žmogaus sutikimo?
Ačiū Jums labai labai
kaip suprantu kalbama apie privatų asmenį, todėl iš kart atsakau, kad negalėjo be sutikimo skelbti. įdedu ištraukas iš "visuomenės informavimo įstatymo".
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir
orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir
vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus
neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti
tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus
reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus
sutikimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant
informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės
pažeidimai.
3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir
skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma
užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis
ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus
sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1487
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1732)
redakcija
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be
žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas
nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti
įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai
informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo
procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės
politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių
organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje
dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo
sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę
turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines
savybes.
4. Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės
informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
15 straipsnis. Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina
visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės
neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat
kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač
reputacijai, pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės
neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą
informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos
rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią
informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir
materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina
paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę
pagal įstatymus gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio
įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams,
ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti
atlyginimą už patirtą žalą.
17 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo
priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai
ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti
kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti
nurodoma, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant
tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
VI SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei
pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios
informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos
biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios
informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą
atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos
informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų
veiksmai gali būti skundžiami teismui.
53 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2176
(nuo 2004 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2004, Nr. 73-2515)
redakcija
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus
transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai
sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos
rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20 straipsnio
1 dalies nuostatas.
2. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos
rengėjo ir (ar) platintojo veiklos sustabdymo, teismas gali
nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo terminą
laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių - žurnalų
redakcijoms.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla
gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12
mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
54 straipsnis. Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas,
paskelbęs be fizinio asmens sutikimo informaciją apie jo privatų
gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 55
straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs tikrovės
neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją,
atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta
tvarka. Moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10
tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad
tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo
sprendimu ši suma gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5
kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma negali būti didesnė
kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka
paskelbtas tikrovės neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą
informacijos paneigimas bei atsiprašymas teikia pagrindą teismui
mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo
paskelbusiam informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbusiam
tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę bei
orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę
žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali
viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai tikrovės
neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti informacija buvo
paskelbta tyčia.
4. Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais,
dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės
pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias
reikšmės aplinkybes.
5. Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, padariusią nuostolių asmenims,
nustato teismas.
55 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė
informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,
politinių partijų, profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose
dokumentuose;
2) viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,
spaudos konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o
viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių.
Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir
informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse,
jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės
informavimo priemonėse;
4) paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių,
nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
5) paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats
viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,
užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas
paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės
neatitinkančią informaciją ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas
privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo priemonėje.
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir
orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir
vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus
neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti
tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus
reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus
sutikimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant
informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės
pažeidimai.
3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir
skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma
užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis
ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus
sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1487
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1732)
redakcija
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be
žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas
nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti
įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai
informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo
procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės
politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių
organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje
dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo
sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę
turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines
savybes.
4. Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės
informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
15 straipsnis. Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina
visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės
neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat
kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač
reputacijai, pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės
neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą
informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos
rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią
informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir
materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina
paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę
pagal įstatymus gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio
įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams,
ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti
atlyginimą už patirtą žalą.
17 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo
priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai
ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti
kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti
nurodoma, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant
tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
VI SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei
pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios
informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos
biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios
informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą
atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos
informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų
veiksmai gali būti skundžiami teismui.
53 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2176
(nuo 2004 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2004, Nr. 73-2515)
redakcija
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus
transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai
sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos
rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20 straipsnio
1 dalies nuostatas.
2. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos
rengėjo ir (ar) platintojo veiklos sustabdymo, teismas gali
nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo terminą
laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių - žurnalų
redakcijoms.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla
gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12
mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
54 straipsnis. Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas,
paskelbęs be fizinio asmens sutikimo informaciją apie jo privatų
gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 55
straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs tikrovės
neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją,
atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta
tvarka. Moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10
tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad
tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo
sprendimu ši suma gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5
kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma negali būti didesnė
kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka
paskelbtas tikrovės neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą
informacijos paneigimas bei atsiprašymas teikia pagrindą teismui
mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo
paskelbusiam informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbusiam
tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę bei
orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę
žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali
viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai tikrovės
neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti informacija buvo
paskelbta tyčia.
4. Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais,
dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės
pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias
reikšmės aplinkybes.
5. Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, padariusią nuostolių asmenims,
nustato teismas.
55 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė
informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,
politinių partijų, profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose
dokumentuose;
2) viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,
spaudos konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o
viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių.
Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir
informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse,
jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės
informavimo priemonėse;
4) paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių,
nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
5) paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats
viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,
užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas
paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės
neatitinkančią informaciją ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas
privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo priemonėje.
Jei apipila kaimynai buta, per kiek reikia pareiksti pretenzijas del apipykimo ir zalos padarymo bei atlyginimo? Ir kur tos pretenzijos turi buti pateiktos.
