QUOTE(andriuska @ 2009 02 23, 09:56)
vėl gi filosofinis klausimas (pirmadienis, matyt). čia kaip su mada. haute couture dažnai nepasiekiama ir ne visiems suprantama. pret-a-porter čia ir dabar. paprasta, funkcionalu, suprantama. neseniai buvo pateikta nuoroda į Avedono tinklapį su portretais tame tarpe. dauguma jų mano supratimu yra būtent pret-a-porter kategorijos. ir man jie atrodo geriau, nei tie otkutiuriniai, nesufokusuoti, ševelionkė ar dar koks velnias. portretas mano supratimu yra žmogaus atvaizdo įamžinimas ir turi jį parodyuti kaip įmanoma naturaliau. žaidimai su šviesa, poza, fonu, aplinka ir pan. jau yra fotografo, kaip menininko, darbas ir pats modelis (asmenybė) toje nuotraukoje yra antraplanis dalykas. aš save pozicionuoju kaip pret-a-porter fotografą, kaip amatininką, o ne menininką. ambicijas tapti menininku jau seniai palikau praeityje. man nelemta, kad ir kaip stengčiausi. aš tuom neapdovanotas. mano galva menas yra kurti, arba fiksuoti kažką kitaip, nei yra, o fiksuoti jau sukurta taip, kad maksimaliai atitiktų tikrovę yra amatas, meistriškumas, jei norite. ir manau, kad po saule visiems vietos užteks.
tai as suprantu, kad nepretenduoji cia i dideli mena. bet koks tikslas tu zaidimu su sviesa, poza? nu ok, sakai, parodyti zmogu kaip imanoma naturaliau. bet tam reikia zmogu atpalaiduot, uzmegzti santyki, kad zmogus atsiskleistu. tada pats darbas su modeliu (nors man priimtiniau skambetu, santykis su fotografuojamu zmogumi) yra neatsiejama fotografavimo dalis. tie zaidimai su sviesa, fonu ir aplinka siuo atveju vis tiek prisideda prie turinio kurimo. nes "tikrove" kalbant apie zmogu irgi yra reliatyvus dalykas. formos ir turinio vienove visada buvo nemaza vertybe daugelyje meno rusiu. aj, diena kazkaip nesifilosofuoja
