Senoji fotografija

zorkius 1 karta suplese - po restauracijos O uosvio fedas nuolat pro kazkur sviesa leido. Ir taise, ir vel taise - vistiek mena darydavo

p.s. siaip as ir pats vestuviu fotografas, fotografuojantis su plastmases gabalais - canon 5D su bg, Lkemis, fixu, fishajum ir juostiniu canon eos 1v. Tik kad juos paimu pries vestuves, o po vestuviu padedu i kampa ir i ta puse neziuriu iki kitu vestuviu lotuliukas. Bet siaip - tai geri daiktai. Tiesiog darbiniai ir tiek.

gal man be reikalo taip atrodo, bet kažkaip laiks nuo laiko pajaučiu, kad tu lyg ir iš aukšto pasižiūri, o kartais lyg ir įžeist bandai. tas didžiosiom raidėm priešpastaymas sau ir bandyti ir išmesti matyt man buvo skirtas. aš bandau, tyrinėju, nes man tai irgi įdomu nemažiau, nei rezultatas. ir mokymosi procesas. jei visi fotografai būtų bresonais, toliau obskuros nebūtų žingsnio. ir tavo garbinamą leicą irgi matyt sukonstravo ne tokio plauko menininkas. man labiau prie širdies adamsiškas požiūris.

savaitgaliniai bandymai iš susitikimo su draugais (jų nemesiu):

nu andriuska laba diena..
tavo reakcija tikriausiai psichologijos studentu vadoveliuose aprasyta. Uzlipai ant greblio, kuri pats ir paguldei.. ir dar pats pasisakei Nu kaip mergaites taves tikrai nepradesiu guosti

Siaip su silwio jus leica fetisu ivardinot ir pateiket kaip labiau neigiama dalyka. O as turiu pareiga apginti ir paaiskinti jums, kad negalima daryti isvadu iki galo neissiaiskinus

Toliau. Del tu bandymu. Konkreciai rasydamas turejau galvoje is ex fotobangos viena pilieti, kuris is 1000 kadru 999 darydavo bandydamas objektyvus, poto juos parduodamas, grauzdamas nagus, vel pirkdamas kitus.. vel bandydamas, vel parduodamas ir taip be galo be krasto.

Dar toliau. Prisimenu cia seniau toki pokalbi, kurio turini pateikiu supaprastintai:
Andriuska: kodel ant balto lapo brukstelejus juodu tusinuku lieka juoda zyme?
ms: todel, kad lapas baltas, o tusinuko turinys yra juodas, ir jo palikta zyme matosi ant balto lapo.
Andriuska: as nesutinku vistiek su tavim, nes lapas baltas, o tusinuko turinys yra juodas, ir jo palikta zyme matosi ant balto lapo.


Nu gerai, dabar tu idejai dvi nuotraukas ir pavadinai jas SAVAITGALINIAIS BANDYMAIS. Na pirmas zodis apibrezia laika - tai buvo savaitgalis. O antrasis - kad bandei? Tai KA bandei, su KUO bandei, KAIP bandei..? ir t.t. ir t.t. Bet svarbiausia.. KOKIOS is to ISVADOS? T. y. ka tu atradai...pastebejai... ka naujo patvirtinai? Va man cia idomiausia. Bet man neidomu suzinoti, kad prie 1,4 skyles po sunkiu ir alinanciu dvieju menesiu bandymo paaiskejo, kad ryskumo zona yra TIKRIAUSIAI siaura (na as cia siek tiek hiperbolizuotai)

Ir dar toliau. citata "ir tavo garbinamą leicą irgi matyt sukonstravo ne tokio plauko menininkas." Vel pasidarei isankstine isvada: as leicos negarbinu. As ja priimu kaip normalu fotoaparata. O antroji citatos dalis man atrodo, kad lyg ir tu is auksto pasiziuri.. ar ne?

Na ir dar toliau. Man labai labai patinka tavo "adamsiskas poziuris", pasisventimas, kruopstumas, tikslumas, reiklumas, atsakingumas. As net sugalvojau, kad tave isnaudot siuo klausimu reiketu ir kad fanieros uzsidirbtum tu is savo pomegio. Na bet apie tai veliau

taip kad ramiai

Viskas labai reliatyvu. Gal tavo zorki krevai suremontavo, o fedas numestas buvo, tuo tarpu su leica pasiseke. O ir saugai tu ja tikriausiai labiau, nei saugojai zorki Cia suku link to, kad bet kokia technika nepriziurima (o kartais ir priziurima) genda. Griztant prie pragmatiskumo - 1 sugedusio zorkio remontas = pakeitimui nauju. 1 sugedusios leicos remontas = 10 zorkiu pakeitimui lotuliukas. Dar karta sakau - leica - labai geras aparatas, tik is jos padarytas pasaulinis kultas. Cia kaip ferrari. Niekas nesako, kad tai sudas, tiesiog ir seni jie, ir nauji, kainuoja nepadoriai daug



*****, stebina mane tavo kokybe.
Del paciu portretu - mano nuomone studijiniam portretui dof'as siaurokas.



Ne, gink dieve ne neigiama. Tiesiog pavadinom tai fetisu. As ir toliau laikausi savo nuomones - zr. posta auksciau apie leica ir ferrari. Kai noresiu isleisti kruva pinigu , butinai nusipirksiu, bet kol kas pasilieku ateiciai - antraip nebus apie ka svajot

Rebiatos - bartis galim, bet mustis nereikia

graziai vyru ambicijos skleidziasi

andriuska, del technikos as aisku, nieko gero pasakyt negaliu. bet is esmes: man nelabai idomus tokie portretai. net jeigu priimti tai kaip studijine fotografija. pirmoj dar dar - zmoniu nuotaika matosi, vyruko zvilgsnis sioki toki issuki meta, mergina smalsiai islindusi. o antra man visai nelabai - tiesiog du besisypsantys zmones (visos alkunes samoningai nureztos? man kzk i akis krenta), net nezinau, ka apie juos galvot.

o aš.. o aš.. o aš irgi noriu leicos, bet man ji per brangi
ir dar.. ir dar noriu hasselio.. ir mamiyos.. ir.. ir.. ir dar ko nors noriu, ką nevisi turi.. ir.. ir.. visokių nesąmonių noriu, lomo..
ir.. ir dar mianinyke būti noriu.. bet negaunasi

gerai, stengsiuosi priimti visus tokiais, kokie jie yra, ir nebesivelti į asmeniškumus. mane prašau vertinti iš pozicijos dubito ergo cogito ir atleisti abejones dėl galbūt visiems supranatmų dalykų. man įdomiose srityse tam, kad galėčiau pasakyti "suprantu" turiu iš ties tai suprasti, o ne prisiminti svetimą patirimą ir pateiktą informaciją apie jį.

o kadangi čia lyg ir fotografijos reikalų forumas, o ne filosofijos, tai pasakysiu apie savo nuotraukas ir kodėl bandymai.
idėja - padaryti dviem draugam nuo vaikystės gimtadienio dovaną. portretą. prasidėjo nuo mamos priekaišto, kad ji greit mirs, o neturi gražios nuotraukos ir nenori, kad ant šarvojimo salės durų būtų skanas iš paso (nu juokinga ir graudu). taigi. sakau bičiuliams problemą, jie pamąsto ir sutinka (amžius ir būties laikinumo suvokimas matyt įtakojo)

šios dvi nuotraukos yra ekspromtas (pirmoji - 100 proc., net nespėjau diafragmos ir fokuso pakeisti). bet pamatęs trumpai tą kadrą ieškiklyje pagalvojau, kad visai nieko. gan simboliška. vyrą padaro vyru jo moteris. sutikti savo moterį yra didžiausia dovana vyrui. galvoje iš karto gimė būsimo sveikinimo prakalba. labai organiškai į ją įsipintų paaiškinimas apie nefokusą (apie tai, kad gmtadieniai yra vyrų, tačiau kažin, ar jie būtų tokie šaunūs be savo moterų, kurios lyg gera dvasia...ir t.t ir pan.). pats jaučiu, kad pirmoje tai pavyko geriau. o vat pabandymas pakartoti akimirką su antra pora silpnesnis....šeimos albumui tiks, o vat kaip dovana? dar peržiūrėsiu kitas juosteles, gal bus įdomesnių kadrų (tinkančių ant tos salės durų ). ale vis vien netoli nuo filosofavimo pabėgau.

ir dar pastebėjimas. ryškinau vakar adox (iso 100) ir ilfordą hp5 (tai iso 400). x-tole 1+5 maždaug (80 ml tirpalo ir iki 500 ml vandens dapilu). 25 minutes. ilfordo dar neskanavau, bet atrodo tikrai gerai. galima sakyti sau beveik įrodžiau, kad daug skiestuose ryškaluose ryškinti yra geriau bent jau dėl to, kad ryškinimo klaidos (laikas, agitavimas) nėra tokios svarbios. ryškalas greit pavargsta ir dirba lygiai, neagresyviai, kruopščiai darydamas savo darbą.

sayonara - pirk yashica. nebrangu ir galėsi niką apgreidint- "sayonara, yaschica mat". jei žodį "mat" tarti su minkšta T, kaip rusiškai "motina", gaunasi labai, sakyčiau...ekspresyviai .

Aš iiiirgi noriuuu!!

Puriena, turiu ir aš kadrų su Portra 800, iš tų vestuvių kur fotografavau, na man ji patiko, kad bažnyčioje galėjau fotografuoti be blykstės. Na spalvos tikrai nebuvo geltonos, nors negaliu žinoti, nes Procentras, kur spausdinau nuotraukas ima kartais ir pareguliuoja spalvas, kaip jiem gražiau. O geltonos tai tikrai nuo kaitrinių lempučių šviesos. Tokiai šviesai yra specialios spalvotos juostos.

vėl gi filosofinis klausimas (pirmadienis, matyt). čia kaip su mada. haute couture dažnai nepasiekiama ir ne visiems suprantama. pret-a-porter čia ir dabar. paprasta, funkcionalu, suprantama. neseniai buvo pateikta nuoroda į Avedono tinklapį su portretais tame tarpe. dauguma jų mano supratimu yra būtent pret-a-porter kategorijos. ir man jie atrodo geriau, nei tie otkutiuriniai, nesufokusuoti, ševelionkė ar dar koks velnias. portretas mano supratimu yra žmogaus atvaizdo įamžinimas ir turi jį parodyuti kaip įmanoma naturaliau. žaidimai su šviesa, poza, fonu, aplinka ir pan. jau yra fotografo, kaip menininko, darbas ir pats modelis (asmenybė) toje nuotraukoje yra antraplanis dalykas. aš save pozicionuoju kaip pret-a-porter fotografą, kaip amatininką, o ne menininką. ambicijas tapti menininku jau seniai palikau praeityje. man nelemta, kad ir kaip stengčiausi. aš tuom neapdovanotas. mano galva menas yra kurti, arba fiksuoti kažką kitaip, nei yra, o fiksuoti jau sukurta taip, kad maksimaliai atitiktų tikrovę yra amatas, meistriškumas, jei norite. ir manau, kad po saule visiems vietos užteks.

silwio - nu baik tu su tais ferariais palygink leicos komplekto kaina su plastmases rinkiniu gabalu ir maloniai nustebsi. Ir po keliu metu vel palygink tu paciu rinkiniu kainas. Taip pat labai nustebsi

Gaziulka - aha.. mes zeuwriai ambicingi

Sayonara.. tu geriau papasakok kaip tau su tais dviem stiklais sekasi? ar vel tik vieta uzima?

Andriushka. Tai kaip suprantu, tu bandei ne technika siuo atveju, bet mums pateikei paziuret kaip turini. Gaziulkai pritariu. Net nezinau, ka parasyt.. ypac kai paskaiciau tavo pamastymus apie avedona. Galiu pasakyt, kad dziaugiuosi, kad bandai. Bet galiu pasakyt ir kitaip.. jei nori, zinoma. Beje, apie technika kalbant, nelabai matau silwio izvelgta kokybe. Tai silwio.. pasakyk, kuo kokybe konkreciai pasireiskia tose fotografijose?

jo, jau galvojau apie nick'o upgrade'ą
o būna autofokusinių šitų gėrių? investuoti į visai rankinį bijau pagrinde dėl vieno ir to paties dalyko, kodėl savo mylimos minoltos visa apimtimi nenaudoju - akiniai. be akinių negaliu sufokusuoti normaliai, o juos nešioti visą dieną NEKENČIU.



nea, ne tik vietą šį kartą. ypatingai esu sužavėta 16-35 stiklu. kaip leudis sako pi.....iec.. televykas irgi išbandytas, labai gražiai piešia, bet jau svoris, joksel moksel.. tik pasiryžtu, išsitraukiu - ranka pavargsta jau traukiant iš krepšio kur nors pasidėjus tai dar dar, ale nešiotis ir su juo šaudyt reik "kačialintis"
labai laukiu savaitglaio,. kai pabandysiu ištrūkti viena pafotografuoti, nes kolkas bandžiau namie su sūnum ir pro langą arba iš balkono..
šeštadienį su televyku, 16-35 ir dar skolinta iš kolegos blykste šefo jubiliejų fotkinau, dar nežiūrėjau kas gavosi, bet nuojauta, kad tikrai geriau, negu su mano muilinu 50 mm būdavo per tokius renginius toje pačioje salėje.. noriu krūvos objektyvų, joksel moksel
šiandien ir rytoj greičiausiai sėdžiu namie su vaiku, nes auklė serga, tai pažaisiu su vaikinu savo, šeimos albumą papildysiu, o kai grįšiu į darbą, tikiuosi ištrūkti rimtesniems išėjimams.. ačiū Tau, kad nelikau visai be objektyvo.. beje, ant juostos dar nedėjau nė vieno.. 16-35 mm ant skaitmenos tai ir portretams puikiai tinka
tarp kitko, kadangi gavua progą palyginti 24-70 ir 16-35, tai 24-70 nė mažojo 16-35 pirštelio nevertas, toks pirmas jausmas..

veritas vos liberabit. tad drąsiau.