Sveiki!
Prisipazinkit, kas praktikoje naudojate Anselio Adamso zonu sistema.
tik girdėjau apie tokią. bandžiau "įsikirsti", bet numojau ranka. aš matuoju krentančią šviesą ir dažniausi mano kadrai yra snapšotų kategorijos (kad ir kaip verčiu save ilgai galvoti ir "burti" prie kadro, vis tik man gražiausi yra tie, kur iš serijos veni vidi fotki...t.y. vici 
). kai bandžiau įsigilinti į teoriją pagalvojau, kad be to, jog spotmetrą pageidautina turėti arba lakstyti po būsimą kadrą su eksponmetru, reikia užtikrinti stabilų pakartojamą rezultatą visame procese. gal būt galvoju kvailai, bet aš neatsisakysiu man gražaus ar įdomaus kadro vien dėl to, jog kažkur bus juodas šešėlis arba kažkas išdegs. be to mano turima technika leidžia varijuoti išlaikymą ir diafragmą tik po 1 stopą (aišku, galima žaisti su iso, bet jau kai pasirinksi, tai ir turi varyti iki galo visą juostą). todėl preciziškai irgi manau būtų sudėtinga tą teoriją taikyti. be to turiu tokį buką įsiikinimą, kad nekontrastingai ryškinant skirtumai tarp šviesiausios zonos ir tamsiausios ne taip nutolsta vienas nuo kito (net skanuojant pagal histogramą matosi) ir po to darant nuotrauką galima pakelti kontrastą priklausomai nuo to kiek reikia o taip pat žaidžiant su ekspozicijos laiku spręsti, ką aukoti - šviesas ar šešėlius. nes taikant zoninę teoriją fakto nepakeisi: šiesos ir šešėliai iš jo niekaip nedings. ir jei jiems nelemta būti kartu (oi, Minedą pacitavau nenorom), tai kurio nors kadre ir nebus...arba bus abu nekontrastingame ir pilkame vaizdelyje. vat taip aš primityviai mąstau. bet įdomu būtu išgirsti kitą nuomonę, kas bent kiek daugiau skirė dėmesio ir paskaitė bei suprato šios teorijos esmę. vistik žmogus ir jo darbai yra neeiliniai ir manau, kad teorijos taikymas prie to prisidėjo.
). kai bandžiau įsigilinti į teoriją pagalvojau, kad be to, jog spotmetrą pageidautina turėti arba lakstyti po būsimą kadrą su eksponmetru, reikia užtikrinti stabilų pakartojamą rezultatą visame procese. gal būt galvoju kvailai, bet aš neatsisakysiu man gražaus ar įdomaus kadro vien dėl to, jog kažkur bus juodas šešėlis arba kažkas išdegs. be to mano turima technika leidžia varijuoti išlaikymą ir diafragmą tik po 1 stopą (aišku, galima žaisti su iso, bet jau kai pasirinksi, tai ir turi varyti iki galo visą juostą). todėl preciziškai irgi manau būtų sudėtinga tą teoriją taikyti. be to turiu tokį buką įsiikinimą, kad nekontrastingai ryškinant skirtumai tarp šviesiausios zonos ir tamsiausios ne taip nutolsta vienas nuo kito (net skanuojant pagal histogramą matosi) ir po to darant nuotrauką galima pakelti kontrastą priklausomai nuo to kiek reikia o taip pat žaidžiant su ekspozicijos laiku spręsti, ką aukoti - šviesas ar šešėlius. nes taikant zoninę teoriją fakto nepakeisi: šiesos ir šešėliai iš jo niekaip nedings. ir jei jiems nelemta būti kartu (oi, Minedą pacitavau nenorom), tai kurio nors kadre ir nebus...arba bus abu nekontrastingame ir pilkame vaizdelyje. vat taip aš primityviai mąstau. bet įdomu būtu išgirsti kitą nuomonę, kas bent kiek daugiau skirė dėmesio ir paskaitė bei suprato šios teorijos esmę. vistik žmogus ir jo darbai yra neeiliniai ir manau, kad teorijos taikymas prie to prisidėjo.
QUOTE(andriuska @ 2009 01 26, 16:14)
tik girdėjau apie tokią. bandžiau "įsikirsti", bet numojau ranka. aš matuoju krentančią šviesą ir dažniausi mano kadrai yra snapšotų kategorijos (kad ir kaip verčiu save ilgai galvoti ir "burti" prie kadro, vis tik man gražiausi yra tie, kur iš serijos veni vidi fotki...t.y. vici ). kai bandžiau įsigilinti į teoriją pagalvojau, kad be to, jog spotmetrą pageidautina turėti arba lakstyti po būsimą kadrą su eksponmetru, reikia užtikrinti stabilų pakartojamą rezultatą visame procese. gal būt galvoju kvailai, bet aš neatsisakysiu man gražaus ar įdomaus kadro vien dėl to, jog kažkur bus juodas šešėlis arba kažkas išdegs. be to mano turima technika leidžia varijuoti išlaikymą ir diafragmą tik po 1 stopą (aišku, galima žaisti su iso, bet jau kai pasirinksi, tai ir turi varyti iki galo visą juostą). todėl preciziškai irgi manau būtų sudėtinga tą teoriją taikyti. be to turiu tokį buką įsiikinimą, kad nekontrastingai ryškinant skirtumai tarp šviesiausios zonos ir tamsiausios ne taip nutolsta vienas nuo kito (net skanuojant pagal histogramą matosi) ir po to darant nuotrauką galima pakelti kontrastą priklausomai nuo to kiek reikia o taip pat žaidžiant su ekspozicijos laiku spręsti, ką aukoti - šviesas ar šešėlius. nes taikant zoninę teoriją fakto nepakeisi: šiesos ir šešėliai iš jo niekaip nedings. ir jei jiems nelemta būti kartu (oi, Minedą pacitavau nenorom), tai kurio nors kadre ir nebus...arba bus abu nekontrastingame ir pilkame vaizdelyje. vat taip aš primityviai mąstau. bet įdomu būtu išgirsti kitą nuomonę, kas bent kiek daugiau skirė dėmesio ir paskaitė bei suprato šios teorijos esmę. vistik žmogus ir jo darbai yra neeiliniai ir manau, kad teorijos taikymas prie to prisidėjo.
). kai bandžiau įsigilinti į teoriją pagalvojau, kad be to, jog spotmetrą pageidautina turėti arba lakstyti po būsimą kadrą su eksponmetru, reikia užtikrinti stabilų pakartojamą rezultatą visame procese. gal būt galvoju kvailai, bet aš neatsisakysiu man gražaus ar įdomaus kadro vien dėl to, jog kažkur bus juodas šešėlis arba kažkas išdegs. be to mano turima technika leidžia varijuoti išlaikymą ir diafragmą tik po 1 stopą (aišku, galima žaisti su iso, bet jau kai pasirinksi, tai ir turi varyti iki galo visą juostą). todėl preciziškai irgi manau būtų sudėtinga tą teoriją taikyti. be to turiu tokį buką įsiikinimą, kad nekontrastingai ryškinant skirtumai tarp šviesiausios zonos ir tamsiausios ne taip nutolsta vienas nuo kito (net skanuojant pagal histogramą matosi) ir po to darant nuotrauką galima pakelti kontrastą priklausomai nuo to kiek reikia o taip pat žaidžiant su ekspozicijos laiku spręsti, ką aukoti - šviesas ar šešėlius. nes taikant zoninę teoriją fakto nepakeisi: šiesos ir šešėliai iš jo niekaip nedings. ir jei jiems nelemta būti kartu (oi, Minedą pacitavau nenorom), tai kurio nors kadre ir nebus...arba bus abu nekontrastingame ir pilkame vaizdelyje. vat taip aš primityviai mąstau. bet įdomu būtu išgirsti kitą nuomonę, kas bent kiek daugiau skirė dėmesio ir paskaitė bei suprato šios teorijos esmę. vistik žmogus ir jo darbai yra neeiliniai ir manau, kad teorijos taikymas prie to prisidėjo.
Apie zonų sistemą neparašysiu nieko naujo, taigi net nepradėsiu. Tiesiog pasakysiu, kad truputį pastudijavus pradėjau aiškiau suprasti, ką būtent daryti, kai diapazonas tarp šviesiausios ir tamsiausios zonų per platus, kad būtų užfiksuotas juostoje. Pasirodo, galima eksponuoti ir po to ryškinti taip, kad nebūtų nei palaidotų šešėlių, nei išdegimų (nors tenka pripažinti, kad fotografuojant į juostą tai nėra praktiška), kam iš tiesų reikalingas multikontrastinis popierius ir t.t. Man buvo labai naudinga. Bent jau dėl to, kad sužinoti, jog šešėliai kontroliuojami eksponuojant, o šviesiausi tonai - ryškinant. Va cia gana trumpai ir gana aiškiai.
vienas "žalias" juostininkas manęs paklausė apie violetinį atspalvį išryškintoje juostoje. aš bandžiau paaiškinti kaip suprantu, bet jaučiu, kad nelabai aiškiai dėstau mintis ir žinios dar ribotos juostose gal jūs galit dar kartą normaliai paaiškinti nuo ko tas violetinis atspalvis atsiranda, kaip išvengti. ar gali būti kaltas ryškalo atskiedimo santykis ar pvz. temperatūra ryškalo? nes žmogus išryškino kelias juostas lyyygiai taip pat iki sekundžių tikslumu, viena gavos labiau violetinė, kita visai be violetinio atspalvio 
plauna jis ilgai, apie 30 min, su visais distiliuotais vandenimis ir t.t. juostos ne T-Max, su kurių violetinumu kaip suprantu daugelis nesusitvarko 
gal jūs galit dar kartą normaliai paaiškinti nuo ko tas violetinis atspalvis atsiranda, kaip išvengti. ar gali būti kaltas ryškalo atskiedimo santykis ar pvz. temperatūra ryškalo? nes žmogus išryškino kelias juostas lyyygiai taip pat iki sekundžių tikslumu, viena gavos labiau violetinė, kita visai be violetinio atspalvio plauna jis ilgai, apie 30 min, su visais distiliuotais vandenimis ir t.t. juostos ne T-Max, su kurių violetinumu kaip suprantu daugelis nesusitvarko
o kokios juostos? filičitavumą esu pastebėjęs ilfordo ir kodako juostose. adox neturi to dažo (antiaureolinis jis, t.y. kad aplink ryškios šviesos šaltinius, ties kontrasto riba, nebūtų aureolių, nes šviesa sklinda plastikinio juostos pagrindo viduje ir apšviečia gretimas šviesos šaltinio zonas). jei feličitavesnė išėjo antroji juosta, tai patvirtintų teoriją, kad reikia šviežio fiksažo. kai fiksuodavau rusišku rugščiu fiksažu, tokių problemų nebūdavo. kai pradėjau naudoti neutralų ilfordo rapidfixerį pradėjo atsirasti. jei dar nesukarpė juostų, tegus dar kartą užvynioja ant ritės ir pamirko fiksaže šviežiame truputį. o po to žinoma praplauna. o prieš fiksavimą gerai būtų dar kiek paprastam vandenyje palaikyti, kad emulsija sušlaptų.
apie zoninę teoriją paskaitysiu.
apie zoninę teoriją paskaitysiu.
perskaičiau. pirma dalis patiko, antra sukėlė daug minčių. pirma dalis - tai aiškinimas apie zonas. naudinga info. paprasta ir genialu. o vat antra dalis (ryškinimas) - kontravesiška.
1. apie ryškinimo laiko įtaką šviesoms/šešėliams. ar šiame straipsnyje išreikšti teiginiai nepaneigia push/pull proceso? jei pušinimas (papildomo laiko pridėjimas ryškinant), anot šio straipsnio, tik išryškina tik šviesas, nepaliesdamas tamsos... o blin, pamiršau, kad ir eksponuojama atitinkamai atrumpinus ekspozicijos laiką reiškia či negalima kalbėti apie pušą, o būtent kalbama apie papildomo laiko pridėjimą normaliom sąlygom.... o.k. bet vis vien tuomet tai nelabai galioja silpnos koncentracijos ryškalams ( ryškinant "alkanuoju" (rus. - golodnij) būdu), kadangi butent ryškindamas šviesas (juodesnė negatyvo spalva) ryškalas greičiau išsikvėpia, o ryškindamas detales šešėliuose dar veikia.
2. kuom tuomet ši teorija su ryškinimu normal, + ir - skiriasi nuo braketingo? kam man 3 kameros ar 3 bakai, kai aš galiu padaryti 3 kadrus su ekspozicijos korekcija -1, normal ir +1 ir viską išryškinti pagal nominalą?
3. nepaskutinėje vietoje yra jau padaryto negatyvo perkėlima į popierių. susitikimo dalyviai matė nuotraukas ir kai kurie net atkreipė dėmesį, kad iš vienoje nuotraukoje matosi 3 juodos spalvos (juodas fonas, juoda palaidinė ir juodas diržas), o kitoje viskas susiliejo į 1 juodą spalvą. tai buvo tas pats negatyvas, darytas su filtrais, kurie skirėsi tik per 1/2. reiškiasi be filtrų prisidėjo ir eksponavimo laikas. taigi.
reziume.įdomu. praktikoje I dalis taikytina iš karto. II dalis turima galvoje ir pabandoma esant progai. bet rezultatas bus pastebimas tuomet, kai visuose procesuose darant pagal nominalą bus užtikrinamas stabilus, pakartojamas rezultatas.
Ačiū Sillwio už gerą galvosūkį
1. apie ryškinimo laiko įtaką šviesoms/šešėliams. ar šiame straipsnyje išreikšti teiginiai nepaneigia push/pull proceso? jei pušinimas (papildomo laiko pridėjimas ryškinant), anot šio straipsnio, tik išryškina tik šviesas, nepaliesdamas tamsos... o blin, pamiršau, kad ir eksponuojama atitinkamai atrumpinus ekspozicijos laiką
reiškia či negalima kalbėti apie pušą, o būtent kalbama apie papildomo laiko pridėjimą normaliom sąlygom.... o.k. bet vis vien tuomet tai nelabai galioja silpnos koncentracijos ryškalams ( ryškinant "alkanuoju" (rus. - golodnij) būdu), kadangi butent ryškindamas šviesas (juodesnė negatyvo spalva) ryškalas greičiau išsikvėpia, o ryškindamas detales šešėliuose dar veikia.2. kuom tuomet ši teorija su ryškinimu normal, + ir - skiriasi nuo braketingo? kam man 3 kameros ar 3 bakai, kai aš galiu padaryti 3 kadrus su ekspozicijos korekcija -1, normal ir +1 ir viską išryškinti pagal nominalą?
3. nepaskutinėje vietoje yra jau padaryto negatyvo perkėlima į popierių. susitikimo dalyviai matė nuotraukas ir kai kurie net atkreipė dėmesį, kad iš vienoje nuotraukoje matosi 3 juodos spalvos (juodas fonas, juoda palaidinė ir juodas diržas), o kitoje viskas susiliejo į 1 juodą spalvą. tai buvo tas pats negatyvas, darytas su filtrais, kurie skirėsi tik per 1/2. reiškiasi be filtrų prisidėjo ir eksponavimo laikas. taigi.
reziume.įdomu. praktikoje I dalis taikytina iš karto. II dalis turima galvoje ir pabandoma esant progai. bet rezultatas bus pastebimas tuomet, kai visuose procesuose darant pagal nominalą bus užtikrinamas stabilus, pakartojamas rezultatas.
Ačiū Sillwio už gerą galvosūkį
Mano kodak visada truputi violetines. Nesvarbu, ar naudoju kodak fiksaza, ar ilford. Padeda ilgas plovimas saltu vandeniu (~ +15°C). Ryskindamas paskutine juosta pabandziau i bakeli ipilti daugiau fiksazo, negu reikia vienai juostai. I bakeli telpa 2 juostos, taigi fiksazo buvo 2 kartus daugiau, negu reikia. Melynumo praktiskai nebuvo (per pora minuciu issioplove vandeniu). Ar nebus taip, kad fiksazas nuseda greiciau, negu turetu, kai jo yra per mazai?
Del zonu sistemos:
Pirma dali as irgi pradejau naudot is karto. +2 stopai ir viskas Beja, radau info internete, kad seselius reiketu "kisti" ne i III zona, o i IV. Kodel? Gana racionalus paaiskinimas www.youtube.com/watch?v=rlnt5yFArWo
Del antros - cia jau idomiau:
1. push'as ir pull'as juk ir yra gimes truputi iskreipus zonu sistema. Seseliai lieka savo vietoje (juoda yra juoda ir push'inant ir pull'inant), o keiciant ryskinimo laika daugiau arba maziau pradirbami sviesesni tonai. Bent jau as taip suprantu.
2. Braketing'as tau leidzia "pastumti" seselius i viena ar i kita puse, o +/- ryskinimas leidzia nekontrastinga kadra, pvz. apsiniaukusia diena, padaryti kontrastingu (ir atvirksciai). Kitaip tariant, jeigu realaus kadro seselius apsiniaukusia diena "nustumem" i zona III, o sviesiausi tonai mums gavosi tik zonoje VI, tai ryskinant +1 sviesiausiu tonus galim gauti zonoje VII, o +2 - zonoje VIII. Dar kitaip tariant - praplesti arba susiaurinti realaus kadro tonu diapazona. Nematau prasmes to datyti, kai yra multikontrastinis popierius, kuris is principo ir buvo sugalvotas tam, kad nesinesioti 3 back'u.
3. Kaip jau sakiau, filtrai (multikontrastinis popierius) mums leidzia atsisakyti +/- ryskinimo, o praplesti/susiaurinti diapazona spaudziant nuotraukas. Idealu butu eksponuoti pagal zonu sistema (seseliai zonoje III, arba geriau IV), uzsirasyti kazkur ant popierelio kokio gi ryskinimo reiketu tam kadrui (+1, +2, normalus ir t.t.) ir tamsiam kambary is karto imti tinkama filtra! Teoriskai turetu is pirmo karto pavykti idealus atspaudas. Praktiskai As uzsirasineti tingiu 
Del zonu sistemos:
Pirma dali as irgi pradejau naudot is karto. +2 stopai ir viskas
Beja, radau info internete, kad seselius reiketu "kisti" ne i III zona, o i IV. Kodel? Gana racionalus paaiskinimas www.youtube.com/watch?v=rlnt5yFArWoDel antros - cia jau idomiau:
1. push'as ir pull'as juk ir yra gimes truputi iskreipus zonu sistema. Seseliai lieka savo vietoje (juoda yra juoda ir push'inant ir pull'inant), o keiciant ryskinimo laika daugiau arba maziau pradirbami sviesesni tonai. Bent jau as taip suprantu.
2. Braketing'as tau leidzia "pastumti" seselius i viena ar i kita puse, o +/- ryskinimas leidzia nekontrastinga kadra, pvz. apsiniaukusia diena, padaryti kontrastingu (ir atvirksciai). Kitaip tariant, jeigu realaus kadro seselius apsiniaukusia diena "nustumem" i zona III, o sviesiausi tonai mums gavosi tik zonoje VI, tai ryskinant +1 sviesiausiu tonus galim gauti zonoje VII, o +2 - zonoje VIII. Dar kitaip tariant - praplesti arba susiaurinti realaus kadro tonu diapazona. Nematau prasmes to datyti, kai yra multikontrastinis popierius, kuris is principo ir buvo sugalvotas tam, kad nesinesioti 3 back'u.
3. Kaip jau sakiau, filtrai (multikontrastinis popierius) mums leidzia atsisakyti +/- ryskinimo, o praplesti/susiaurinti diapazona spaudziant nuotraukas. Idealu butu eksponuoti pagal zonu sistema (seseliai zonoje III, arba geriau IV), uzsirasyti kazkur ant popierelio kokio gi ryskinimo reiketu tam kadrui (+1, +2, normalus ir t.t.) ir tamsiam kambary is karto imti tinkama filtra! Teoriskai turetu is pirmo karto pavykti idealus atspaudas. Praktiskai
As uzsirasineti tingiu
peržiūėjau filmuką. kirba abejonė, ar gerai supratau (dar nsuvirškinau iki galo). šešėlių pozicionavimas ne III, o IV zonoje reikštų, kad reikia pamatuoti atspindėtą šviesą tamsesnėje kado vietoje (ne visiškai juodam šešėlyje, bet tokiame, kur dar norima matyti teksturą) ir sumažinti ekspozicija per 1 stopą (t.y. priverti diafragmą arba sutrumpinti išlaikymą dvigubai)? ar taip supratau? tada kadro kreivėje nebus tos letai įsibėgėjančios kreivės dalies (apatinio peties) ir šešėliai bus turtingi tonais ir juose matysis detalės? o kaip su viršutiniu "petim"? jis juk automatiškai padidės, nes tos šviesios detalės (kaukaziečių oda ) iš VII zonos šoktels į VIII, o VIII į IX ir praktiškai nesimatys, bus baltas lapas toje vietoje. vatr čia kažko neinkirtau. suoprantu dar, jei kadre nėra nieko šviesesnio, ką galime priskirti kokiai VI-VII zonai. tuomet nuotrauka tikrai praturtės tonais, nebus vien juoda ir pilka. nu matau, kad yra vietos ekspeimentams. kad tik praktinės naudos būtų. bo daugumai nusiš..t ant tų tonų, jei turinio prasme kadras nykus. čia matyt kaip kad su formatu: geram kadrui tie tonai prideda teigiama koeficientą, o 0 kad ir iš kiek dauginsi, gausi 0.
) iš VII zonos šoktels į VIII, o VIII į IX ir praktiškai nesimatys, bus baltas lapas toje vietoje. vatr čia kažko neinkirtau. suoprantu dar, jei kadre nėra nieko šviesesnio, ką galime priskirti kokiai VI-VII zonai. tuomet nuotrauka tikrai praturtės tonais, nebus vien juoda ir pilka. nu matau, kad yra vietos ekspeimentams. kad tik praktinės naudos būtų. bo daugumai nusiš..t ant tų tonų, jei turinio prasme kadras nykus. čia matyt kaip kad su formatu: geram kadrui tie tonai prideda teigiama koeficientą, o 0 kad ir iš kiek dauginsi, gausi 0.
QUOTE(andriuska @ 2009 01 27, 11:30)
...bo daugumai nusiš..t ant tų tonų, jei turinio prasme kadras nykus...
Jo, cia tai tikrai. Svarbiausia ne tonai ir pustoniai
Va pvz. Bresson'as net pats neryskindavo, o buvo ir yra zinomas fotomenininkas. Ziurejau interviu su juo paciu. Zurnalistas klausia - "kaip jums pavyko uzfiksuoti toki nuostabu momenta?" (kalba eina apie nuostabu kadra, kur zmogelis soka per bala). Bresson'as pasakoja - "is tikro as net nemaciau to zmogelio. Iskisau fotoaparata pro tvora, taigi net neturejau galimybes ziureti i vaizdo ieskikli. Spaudziau aklai". Zurnalistas - "nori pasakyti, kad tai atsitiktinumas?". Bresson'as - "taip. fotografijoje viskas yra atsitiktinumas" Va taip va reikia. Mes cia sedim ir mikronus skaiciuojam, o kai kas eina ir fotografuoja. Juokauju as cia aisku (nors interviu tikras). Zinoti principus reikia, kad veliau galetum ant ju nusispjaut, padaryt priesingai ir turet sedevra. Gaila, kad kartais gamtoje buna ir atvirksciai
Griztant prie zonu sistemos - soktels ausktyn tai tikrai, bet jeigu visa juosta fotografuoti taip pat (t.y. seseliai zonoje IV), tai ryskinant sutrumpinus laika (normal -1 ryskinimas) rezultata gausim ne persviesta, bet su daugiau detaliu seseliuose.
As irgi dar ne viska sukramciau. Teorija reiketu pagristi eksperimentais.
maestro gal biški pasikuklino, nors tenka pripažinti, kad atsitiktinai gaunasi tikrai gerų kadrų (atsitiktinai pas žmogų išmanantį reikalą reikia skirti nuo atsitiktinai žmogaus neišmamančio... pvz duokit aparatą savo vaikui ir pamatysit jo atsitiktinumus ).
žinok, sudomino. savaitgalį pabandysiu būtent taip. kartu ir kievą pramankštinsiu ir makrožiedus išmėginsiu (ten irgi reikia pasiskačiuoti ekspoziciją). bet dabar pagrindinis klausimas: ryškinimas -1 ar reikia suprasti kad taip, kaip ryškintum pullindamas? t.y. jei ryškinimo laikas apie 15 min tai reikia minusuoti kokias 1 1/2 min.? ar tiesiog iš akies (eksperimentiniu būdu)?
bet vėl gi, visuomet maniau, kad pirma, kas negatyve atsiranda ryškinant (t.y. neatsiranda, bet atsiras fiksuojant) tai šviesa. ir jei paryškinsim tik puse laiko - šviesoje matysi detales, o tamsoje bus tik juoda (negatyvas tuščias, skaidrus). ar čia tame ir yra mintis, kad pačios šviesiausios zonos vis vien išlekia iš negatyvo dar nepabaigus ryškinti, tad geriau duoti daugiau ekspozicijos šešėliams, kad jie prasidirbtų, o po to juos truputį nedaryškinti ir taip išgelbėti bent kiek šviesoje esančios informacijos? archeįdomu, kas gausis. įtariu, kad viena juosta čia neapsiribosiu....
).žinok, sudomino. savaitgalį pabandysiu būtent taip. kartu ir kievą pramankštinsiu ir makrožiedus išmėginsiu (ten irgi reikia pasiskačiuoti ekspoziciją). bet dabar pagrindinis klausimas: ryškinimas -1 ar reikia suprasti kad taip, kaip ryškintum pullindamas? t.y. jei ryškinimo laikas apie 15 min tai reikia minusuoti kokias 1 1/2 min.? ar tiesiog iš akies (eksperimentiniu būdu)?
bet vėl gi, visuomet maniau, kad pirma, kas negatyve atsiranda ryškinant (t.y. neatsiranda, bet atsiras fiksuojant) tai šviesa. ir jei paryškinsim tik puse laiko - šviesoje matysi detales, o tamsoje bus tik juoda (negatyvas tuščias, skaidrus). ar čia tame ir yra mintis, kad pačios šviesiausios zonos vis vien išlekia iš negatyvo dar nepabaigus ryškinti, tad geriau duoti daugiau ekspozicijos šešėliams, kad jie prasidirbtų, o po to juos truputį nedaryškinti ir taip išgelbėti bent kiek šviesoje esančios informacijos? archeįdomu, kas gausis. įtariu, kad viena juosta čia neapsiribosiu....
Nuluzo viskas, ka prirasiau, tai dabar daug nerasysiu
Va cia rekomendacijos, kaip trumpint/ilgint ryskinimo laika. http://www.goshen.ed...vinpb/zone.html
Tame straipsnyje kiek zemiau (Why does it work) paaiskinta, kodel butent taip. Panasu, kad tai priklauso nuo juostos "konstrukcijos".
Va cia rekomendacijos, kaip trumpint/ilgint ryskinimo laika. http://www.goshen.ed...vinpb/zone.html
Tame straipsnyje kiek zemiau (Why does it work) paaiskinta, kodel butent taip. Panasu, kad tai priklauso nuo juostos "konstrukcijos".
