Senoji fotografija

o dabar žadėti skanai iš 1+6 xtole ryškintos juostos. iš skano histogramos sprendžiu, kad išsiryškino labai išlygintai, nėra "pravalų" į kurią nors pusę. aišku per monitorių pilkuma nesižiūri, tad kiek pakontrastinau. man patinka, kaip išsiryškino. tokiu santykiu skiedžiant juostai užtenka 70 ml. tai iš pakelio ryškalo užtenka išryškinti 71 juostą :



Nabokovo skulptūra





čia 1/8 išlaikymas



o čia aš fotografuojantis paskutinius du kadrus (buvo -4 ir drėgna). dukra nupaparacino


Papildyta:
aha, su modeliu aišku. o centrinis užraktas vis vien atsidaro. turi matytis kai žiūri per objektyvą iš išorės (tipo iš fotografuojamo objekto pusės) turi matyti kažką panašaus, kaip iki galo uždaytą diafragmą (centrinio užrakto principas panašus į diafragmos, tik ji užsidaro aklinai). gali būti, kad kai suki be juostos, tai ten neužsiveda užraktas. ar ten nėra kokio dantračio, ant kurio turi mautis juostos perforacija? gal kai juosta traukiama, jis sukasi ir užveda užraktą?

tai yra dantukai. bet be juostos man tada nesuzinot, ar butent ji uzveda ta uzrakta, ar jis neveikia?

virskinu tavo kadrus

kodėl gi? jei tas dantratis vienas, gali pabandyti jį atsargiai sukti pirštu tą kryptimi, kaip ir juosta sukasi. tik atsargiai, pajusi pasipriešinimą ar išgirsi "klikt" reiškia užvedei. o gali būti, kad jis tik kadrų skaitiklį suką. aš panabdyčiau pirštu arba pratraukčiau sugadintos juostos gabaliuką, jei yra.

Sveiki,

rodau savo ryškintos juostos du kadrus, vėlgi dviguba expo. ir vieną kadrą iš ilford delta 3200, be fokuso ir su blogais šešėliais, bet man patinkančią bitę





ir bitė

aš įtariu, kad šioje temoje rašantys vis dar neišmetė skaitmeninių ir kartais uos panaudoja, todėl apsilanoko abejose temose (skirtingai nuo daugumos anos temos dalyvių ) bet manau, kad šitie kadrai palnytai yra šioje temoje. o savo klausimą uždaviau ten, bet atsakymą galima pateikti ir čia, kad visa info būtų sisteminama vienoje vietoje, nes "ten" multiekspozicija daroma šope lejeriais, ir stebūklų ten nėra, o vat "čia" visai kita, verta dėmesio tema....

p.s. ot suraičiau

atsakiau ten, bet ir čia galiu pakartoti - viską darau intuityviai, nieko neskaičiuoju ir nemažinu, tik stengiuosi pridaryti diafragmą, jei platesnis kampas, kad nebūtų paskui tiesiog rūko kuriame nors sluoksnyje. gal kas nors labiau išmanantis techninę pusę galėtų pakomentuoti, kad ir _ms_, kuris irgi su multiexpo žaidžia.

Aš dažniausiai diafragmą palieku tą pačią, o išlaikymą dalinu į tiek dalių, kiek planuoju kadrų. Jei noriu kažkokio fragmento ryškesnio, jam skiriu daugiau šviesos. Tada kitam atitinkami mažiau.

na gal reiks pabanyti. iš turimų aparatų berods tik bronica leidžia tai, nes kituose kaip tik yra apsauga nuo dvigubo eksponavimo. neneigiu tokiu nuotraukų, kurios turi teisę būti, bet man tuomet jose turi būti kažkas įdomaus: faktūrų. linijų žaismas, siužetas....o vet tiesiog viena ant kitos man ne-a. ir man patinka, kai nereikia spręsti galvosūkio žiūrint į nuotrauką. gal dėl to man labiau patinka nuotraukos, turinčios...kaipčia iširieškus turinčios emocinį krūvį, o ne intelektinį. vat pažiūri 3 sekundes ir tada arba žiūri į kitą arba grožiesi šita. 3 sek. užtenka pagauti emocija, o šaradas spręsti - ne. gal dėl to man patinka portretai (klasikiniai, glamuriniai), reportažai, netgi perizažai ir makro, o vat tam tikrų miano išraiškų (traktorių per pinholą nufotkintų, kažkokių mistinių nesuprantamų raizginių ir dėmių (kurias dažnai palaikau techniniu broku) aš neperprantu ir net nesistengiu vaidinti, kad suprantu.
vėl gi, suprantu, kad yra kitaip manančių ir nesiruošiu su jais ginčytis. džaugsmas žmogaus, nufotografavusio kopūstinį drugelį ant ramunės prilygsta ir nei kiek nemenkesnis už džiaugsmą kokio fotografijos metro, nufotografavusio kažką tokio, tik jam vienam suprantamo. aš tyliai džiaugiuosi savo gerais kadrais, anksčiau sielvartaudavau ir pykdavau, jei kas manydavo kitaip, dabar stengiuosi nereaguoti (sakau o-m-m-m-m-m ir lėtai kvėpuoju) dar po 10 metų nebereaguosiu niekaip....

na gerai. gerai kad skambutis nutraukė šį minčių srautą. o tai pavalgius materialaus nunešė į dvasinį peną jau kad parašiau - lai lieka. reziume: fotografuokite ir būkite laimingi. carpe diem

nu andriuska.. as pakomentuosiu tavo zodzius, tavo paties seniau sakytais zodziais: si tema skirta juostines fotografijos techninei pusei, o turiniui - auksciau esancios temos" na bet galim pasneket vistiek

na kas liecia technini aspekta - tai as nefotografuoju kazkaip specialiai.
Ir specialiai expozos neminusuoju, o kartais kaip tik - dar labiau paeksponuoju, kad spalvos labiau liptu
Faktas, kad keliuose kadruose sviesios detales virs baltais plemais:



taciau panaudojus vieno kadro tamsiasias detales, gaunamas grazus ryskumas sviesiosiose:



o komponuojant jau is anksto zinau kaip turi atrodyti kadras ir derinu pagal spalvas"





o sita - pagal formas. Ir nespalvotoje fotografijoje tik sita gautusi normali, nes forma ir bw yra forma, o spavos bw - tai ne spalvos, o "mistiniai" tonai, i kuriuos be sunkoka pamatyti

rašiau gi, kad pavalgius ant dainų patraukė

vis vien man neaišku, jamkim pvz. su berželiais ir durnaropėm. matau aiškiai lapus kadro kairėje ir aiškiai durnaropės žiedą. na ok, jis baltas ir galėjo permušti lapus. bet juk kadro su durnarope šone turėjo būti žolė, kuri pagal intensyvumą turėjo atitikti lapus...o čia matematika tokia 1+1=1 štai ko nesuprantu. fotošopiniais terminais kalbant, kodėl kartais sluoksniai gaunasi kaip 50 proc. opacity, o kartais kaip 70, o kartais kaip 99? juk jei ekpozicijos nekoreaguojate, tai nesvarnu kokia ten ekspopora buvo vienam ar kitam kadre. suminė jos išraiška yra vis vien lygi 1 šviesos vienetui (nebent kokią taškinę taikėte, tada gal ir kitiap) bet jei matricinė, tai juk ji skaičiuoja porą taip, kad pilka būtų 18 proc. taigi, nesvarbu, ar buvo 1/30 f8 ar 1/1000 f16, jei tik ją pasiūlė aparatas, o jūs nesikišote, reiškias du kartus į kadrą pateko tiek šviesos, kiek reikia vienam normaliam kadrui gauti. ir abu kartus po vienodai. ar čia tie niuansai gaunasi tamsios/šviesios zonos persiklojimose ir jei pataikyta - tai o.k., o jei ne - tai brokas? turi raumenyje tai, kad jei vienam kadre tam tikras plotas buvo šviesesnis už vidurkį, o kitam - tamsesnis, tai tuomet suminis vaizdas bus priimtinas ir ant to važiuojama. o jei padarysiu kadra, kurio centre bus šviesus langas, o aplinkui tamsi siena, o ant jo dėsiu lempute centre su tamsiom lubom, tai ir gausiu viduryje šviesų blyną su tamsia vinjete aplinkui... ar taip mąstau? bet juk tada reikia braižyti pirmo kadro schemą su šviesiom/tamsiom zonom (nekalbant apie linijas) ir tada ieškoti kito puzliuko, kad akurat atitiktų...kaip in-jan papildytų vienas kitą. o su intuicija toli nevažiuosi. greitai juostą atsibos gadinti.

cia ta pati logika, kaip is kibiriuko vandeni semti (na arba is butelio snapsa gerti) - pilnas tai - tai neexponuotas/juodas, o tuscias - tai iseksponuotas/baltas, t.y. neimanoma daugiau issemti vandens/ar isgerti snapso is butelio, kai jis tuscias. Kiekviena spalva turi savo "kibiriuko" dydi/arba gerkles dydi.
Kalbant apie berzelius su "durnarope" - tai zoles nesimato todel, kad jos nesimatytu realiam vienos expo kadre, nes ji yra bokeh, t.y. tamsus fonas, kurio kibiriukas maziukas, todel geltoni lapeliai, taip pat ir ryskus sakeliu konturai isgere snapso daugiau
Papildyta:
o del sumines sviesos - tai as manau, kad skaitmena ir juosta - tai skirtingi dalykai, nes visiskai skirtingai gimsta vaizdas. Na teoriskai juostos gi dinaminis diapozonas didesnis. Taip pat galima sakyti, kad juostoje niekada nebus 255 reiksmes, kaip skaitmenoje (nebent nuskanuota). Nes pereksponuotas juostos grudelis vistiek turi kazkokia pustonio reiksme, kuri niekada nebus lygi 255, nes jis yra materialus. Na as papasakociau savais zodziais kaip juostoje vaizdas gaunasi, bet tai susije su moterimis ir intymumu, todel patylesiu