Senoji fotografija

Labradoriuke, jei istrauktum is konspektu kokios naudingos info, butu didelis aciu.

Pries isimdami is bakelio isryskinta juosta stabdot procesa tik vandeniu, jei teisingai supratau? Ar nera rizikos sugadint nefiksuota negatyva?

A, sitas buferingumas Yra, zinoma yra. Juostoms naudoju banaliausia pasaulyje ryskala - kodak d-76 milteliu formoje. Popieriui - Ilford koncentruota. Pastaraji kiekviena karta ispilu.

Turi gal pavyzdziu su tais negatyvais, nes as vistiek neikertu ka reikia daryt.

Tuo metu nebuvo nei lietaus nei ruko, bet pries tai buvo graziai palije. Istiesu buvo grazus oras, net nepasakyciau, kad dregnas, bet saltas. Tai va as ir svarsciau kodel taip gavosi.

Gal del to, kad labai tamsu negatyve toje vietoje kur matosi tokios svelnios juostos, todel sunku ir pamatyti tokius silpnus pustiniu perejimus. Na nezinau, bet man atrodo labai naturaliai ir kadro tikrai negadina, net gi sakyciau papildo, bet cia tikriausiai jau yra kiekvieno individualus skonis ir nuomone

Kazkodel atsirado mano dar viena zinute

Plovimo metu mes isplaunam is emulsinio sluoksnio ryskalo likucius. susiradau ir atsiverciau sasiuvini, kad tiksliai pasakyciau kodel. Tam, kad neuztersti fiksazo. O ryskinimo procesas stabdomas fiksavimo metu. Bet mum dar aiskino, kai yra stipriai uzterstas fiksazas, jis negali dirbti visu pajegumu, apsaugoti mikrokristalu, apaugusiu metaliniu sidabru, todel, jei ryskalas pasiekia ryskinimo centrus (nes fiksazas neapsaugo) jie pradeda ryskintis toliau (aisku labai letai). Net gi buvo mineta, kad ryskalas gali pradet ryskinti ir neeksponuotus mikrokristalus. (sitas kiek pamenu tiesiog buvo sakyta, uzrasuose to neturiu)
Jei juosta isismama is bakelio, kambaryje turi buti tamsu, nes neeksponuoti kristalai vis dar jautrus sviesai.

Buna specialios stop vonios (acto ruksties tirpalas 1-3%), kuriu metu momentaliai yra stabdomas ryskinimo procesas. Jos dazniausiai naudojamos su neutraliais fiksazais. (va sitas is uzrasu, nes tokiu smulkmenu neatsmenu )

Del nuotrauku, kur reikia pirma i ryskala, tad eksponuoti - neturiu padoriu pavyzdiu, nes tebuvo tik tikrai prasti bandymai, gal del to, kad neturejau normaliai kontrastingo negatyvo.
Eisiu greitai daryti, tai tada idesiu

Labdrodariuke, visu pirma, smagu, kad prisijungei jaučiu, kad tavo dalyvavimas šioje diskusijoje bus naudingas visiems ir tau pačiai. tik tu neįsižeisk, bet tam, kad atrodyti išmanančiam reikalą visiškai nereikia užmėtyti skaitovų paslaptingais terminais. labai smagu, kad mokaisi ir man įdomu, kur šiais lakais dar moko tokių dalykų (aš pats fotografijos mokslų neragavęs). dabar visko, ką parašei, neanalizuosiu, bet aš pajutau tam tikrą sumaištį tavo turimoje informacijoje. reiktų tau ją susisteminti, bandyti ne tik įsiminti, bet ir suprasti. manau, kad ne taip svarbu atsiminti, kokio ten sidabro galogenoidai ar kas ten į ką pavirsta, siera, tiosulfatai ar da bala žino kas, kiek suprasti kas darosi, ką galima daryti, kodėl ir ko daryti negalima. pradėkime nuo to, kad ryškinant juostą emulsijoje jokio matomo vaizdo neatsiranda (skirtingai, nei popieriuje). fiksažas išplauna nepaverstas kažkokiu tai sidabru molekules ir tuomet mes pamatome vaizdą. yra procesai, kuomet galima sensibilizuoti emulsiją raudonai šviesai ir ryškinti juostą prie raudonos šviesos. yra iš karto ryškinantys ir fiksuojantys reaktyvai. bet mes tokių nanaudojame.
apie plovimo reikšmę parašei teisingai. taip, plauti reikia, kad neužterštum fiksažo (nes ryškalas yra šarmas, o fiksažas rugštis arba neutralus). taip, plaunant vandeniu ryškinima nesustoja ir tęsiasi. todėl geriau stabdyti. stabdoma acto tirpalu (namų sąlygomis) arba pirktiniais stop tirpalais, kurių pagrindas yra citrinos rūgštis. teisingai, dažniausiai jos naudojamos su neutraliais fiksažais, kadangi jie lėčiau stabdo ryškinimą.

o vat dėl ko reikia mašyti ryškalą (sukti spiralę ar judinti popierių kiuveteje) tai nevisai teisingai parašei. ryškalas į emulsiją patenka panardinus į ryškalą emulsiją. o vat judindami mes leidžiame pasišalinti iš emulsijos ryškinimo produktams ir patekti prie paviršiaus šviežiam ryškalui, kadangi tie ryškinimo produktai sudaro tam tikrą "laminato" sluoksnį.
oi, ką aš čia rašysiu perfrazuodamas. vat skanas iš pirminio šaltinio:





kas dėl tos žibintų nuotraukos - tai manau, kad dėl ilgo išlaikymo ir taškinio šviesos šaltinio šviesa pradėjo eiti juostos pagrindu kaip šviesolaidžiu, pakeliui apšviečiant emulsiją.

tik rimtai. neįsižeis dėl pastabų. o.k.

sillwio o kuom spaudi popierių ant stalelio? toks jausmas, kad atsispindėjo nuo to, kuom buvai prispaudęs lapą (gal kokia plastikine liniuote, laminuoto viršelio knyga? (tiesa, namuose pamačiau nuotraukas. antra super). kitas variantas - per didelė ekspozicija. man toks raštas pasitaiko, kai reikia popierių iš ryškalo staigiai traukti, kad nepersiryškintų. kodėl gaunasi - galiu tik spėti (na kad ir tuom,kad gal kiek netolygus emulsijos sluoksnios ir tų mikronų pakanka, kad dalis, kur sluoksnis plonesnis, geriau prasiryškina...o jei pagulėtų ilgiau - išsilygintų viskas). tiesa, atkreipk dėmesį, kad autorius (D.S.Gurlevas) priskiria rolfilmus blogiausiems pagal turbulencijų susidarymą ir valdymą paviršiams...

Tikrai neisizeidziu ir manau, kad tu parasei buten tai, ka as ir pati rasiau
Kadangi mus mokina tokiais terminais (sakykim lietuviskais) sunku man ir kitaip kalbet, nes to is musu reikalauja.
Gerai, kad parasei suprantamai visiems, nes tikriausiai kitaip nepaaiskinciau.

Labradoriuke, o kur tu to mokaisi/eisi?

Vilniaus technologiju ir dizaino kolegija dar mokinuosi ir sausi is to reikes laikyt egzamina

Spaudziu standartiniu remeliu, taigi sis variantas atkrenta. Anksciau, beja, panasiu problemu nebuvo. Dabar kilo ideja, kad gal kazkuris pavirsius, pro kuri praeina sviesa, nebuvo visiskai svarus. Reiks patikrint ir sita versija.

Su ekspozicija viskas tvarkoj. Niekada netraukiu atspaudo is ryskalu anksciau, negu jis pilnai issiryskina. Sitam mokymosi ir eksperimentu etape geriau aukoju viena popieriaus lapa ir taisau ekspozicija, kad liktu kuo maziau nezinomuju, nes ju, kaip matom, ir taip pakanka

Atkreipiau. Aciu uz skanus. Juostoje to nera. Tiksliau, sitoj vietoj tureciau grizti prie to, nuo ko pradejau. 1 problema - tamsesnis krastas negatyve, 2 problema - keisti "patiokai" atspaude. 1 problemos priezastys kol kas neaiskios. Bandysiu naujus, skiestus ryskalus, sviezia fiksaza ir grisiu prie klasikines agitacijos (sukimo, vietoj dabartinio vartymo). Galbut pameginsiu kita bakeli. 2 problema man atrodo aiski. Kaltas popierius, paliktas guleti vonioje su ryskalais. Sitai labai lengva patikrinti. Kai pameginsiu, prisiduosiu cia.
Perskaiciau popieriaus ryskalu instrukcija (RTFM ). Ryskala galima skiesti ir 1+14 (as skiedziu 1+9). Mazesne koncentracija ilgina ryskinimo laika, bet leidzia labiau kontroliuoti procesa. Pameginsiu 1+14. Ir dar. Ilford'as rekomenduoja popieriu merkti emulsija zemyn, o ne i virsu, kaip darau as. Manau butent del to, kad isvengti mano problemos Nr.2.

kodėl taip rekomenduoja ilfordas parašyta knygoje, kurios skanus pateikiau. ryškinimo produktai ir atidirbęs ryškalas yra sunkesnis, todėl jis leidžiasi. jei emulsija viršuje, tai toks sluoksnis padengia emulsiją ir neleidžia prieiti šviežiam ryškalui. kai emulsija pačioje - sunkus sluoksnis leidžiasi į kievetės dugną užleisdamas vietą šviežienai. bet to dedant emulsija žemyn tolygesnis ir greitesnis kontaktas su ryškalu ir pincetu gali drąsiai per nugarėlę duoti skandindamas lapą. o vat pincetu braukydamas per eulsiją gali ją pažeisti.

dar versija - o kokia to popieriaus saugi šviesa (safe light)? ji ant pakelio būna parašyta. man panašus bajeris buvo su kažkokiu popieriumi, kuriam saugi šviesa buvo ruda. tai jei ilgiau palaikydavau kadruodamas po didintuvo šviesa per raudoną filtrą - vat toks dalykas atsirasdavo.

kita versija - ar žiūrėjai ryškalo temperatūrą? ji irgi turi nemažai įtakos. kaip ir juostai, normalus (ne tropikų klimatui kurtas ) ryškalas dirba 20 laipsnių temperatūroje. vasara, kai kambariuose būdavo api 30 o vonios kambaryje ir visi 35 laipsnai aš net po kiuvete su ryškalais dėdavau šaldymo elementus iš šaltkrepšio.

ir paskutinė versija - sakai palikai gulėtu ryškale. rc pagrindo popieriui ryškinimo laikas neturi viršyti 4 min. anselis adamsas turėjo teoriją, kad iki pilnos gamos reikia ryškinti ir ilgiau, iki 8 ar 10 min., bet tai taikytina tik baritiniam popieriui. o rc atsiranda vualis (tavo variante tai ne visai, bet ką gali žinoti )

Kaip gerai yra tureti bendraminciu, kurie pataria ir pateikia kruva versiju. Jusu deka jauciu smarku postumi pirmyn.

1. Zmogus toks daiktas, kad instrukcija dazniausiai skaito tik tada, kai kazkas nepavyksta. Isikaliau tai i galva ir sekanti karta spausdamas atliksiu eksperimenta. Ziuresim, kas bus.

2. Safe light ilfordo raudonas. Nepamenu spalvos kodo, bet su nauju didintuvu gavau toki, kuris tiksliai atitinka reikalavimus. Lempa plieskia pakankamai smarkiai, bet popieriui nedaro visiskai jokios itakos. Del senosios lempos nebuvau tikras, nes panasu, kad jai metu daugiau, negu musm visiems kartu sudejus

3. Ryskalo temperatura 20°C +/- 2°C. Zinau, ilfordas rekomenduoja +/- 1°, bet anksciau panasiu problemu nebuvo.

4. Ne, tiek ilgai as nelaikiau. Manau, kad apie 2 minutes. Tikrinau, tai mazdaug tiek, kiek rekomenduoja ilford'as.

dėl lempos tai turėjau galvoje ne tą, kuri duoda bendrą apšvietimą. jei ji stovi pakankamu atstumu nuo popieriaus (koks metras) tai praktiškai nėr didelio skirtumo, kokio ji atspalvio, nes jos šviesa išsklaidyta, o ne koncentruota objektyvo ir kitų didintuvo priedų. aš rašiau apie tą variantą, kai filtro pagalba paverti didintuvo projektuojamą šviesą raudona. aš iš akies nelabai skiriu, kada šviečia su įdėtu filtru nr. 5, o kada be filtro ir tik per tą radoną stikliuką šviesa eina. akim neskiriu, o popierius skiria. pbandyk kitą kartą kokį gabaliuką padėtį ir pašviesti tik per tą stikliuką raudoną. i išryškink. jei neatsiras tų bangų, reiškia ne tame problema. o jei atsiras - tai žinosi, kad reikia trumpiua po juom laikyti ir greičiau kadruoti. aš tai dabar net diafragmą prisuku, kol normaliai lapą padedu. o po to išjungiu lempą, atsuku tą stikliuką šonan, grąžinu diafragmą ir tik tada eksponuoju.

Dabar supratau. Ne, raudono stikliuko as is viso nenaudoju, nes juo nepasitikiu. Naujam didintuve ji visai isemiau, o vietoj jo dedu multifrade filtra. Kadruoju po normalia didintuvo sviesa po pilnai atidaryta diafragma. Tada pridarau diafragma, isjungiu didintuvo lempa, dedu popieriu ir eksponuoju. Sekantis kadravimas vyksta tik tada, kai atspaudas pilnai isryskintas ir uzfiksuotas. Negana to, popierius visada saugiai uzdarytas pakuoteje ir jokie kitokie matomi spinduliai, isskyrus normalu safe light (ne didintuvo raudona stikliuka), ant jo nepatenka iki pat eksponavimo.