Senoji fotografija

Sillwio, jau antra kokia faina Traukia į save.
O kaip jūs, brangieji "šachtininkai", fotografuojat akių lygyje? Taip išeina, kad reikia palypėt aukščiau? O gal šachta gali kreiptis?

Žodžiu dėl skanerio variantų nėra. Bus nuotraukom ir mažam formatui skanuot.
Ačiū Turiu dar keletą kadrų, bet perfotografuoti nepavyko. Viena ranka laikiau negatyvą prieš langą, kita aparatą. Ne visuose kadruose negatyvas buvo lygiagretus aparato fotografavimo plokštumai, taigi pvz. kadro apačia fokuse, o viršus jau nebe. Reiks statyt ant stovo ir kažką sugalvot, kad lygiagretumą išlaikyt.



Ką aš galiu pasakyt - sėdžiu ant adatos Žiauriai. Tokio malonumo neturėjau nuo mokyklinio būrelio laikų, kai fotografavau į Smena 8M Viskas rankytėmis, fokusavimas - vienas malonumas (ypač pasikėlus fokusavimo lešį), 1/25 iš rankos jokių problemų, ryškumo zoną matai, hiperfokalą matai, ech... vien tik ko vertas užrakto čikštelėjimas Smagumėlis.
Vienintelis "fokusas", prie kurio teks įprast, tai veidrodinis vaizdas šachtoje - vaizdą šachtoje nori pasukti į dešinę, aparatą turi sukti į kairę. Mano smegenys nenori pasiduoti Bet tai padeda komponuot kadrą, nes perkomponuot tenka keletą kartų. Atrodo pasuksi truputį į dešinę, a nė velnio, važiuoja į kairę. Grąžini atgal ir vėl iš naujo.

Nesitikėjau, kad pavyks ir išfotografuot be broko, ir įdėt į bakelį, ir išryškint tvarkingai. Išėmus juostą ištiko savotiškas šokas iš netikėtumo pamatyti tokio dydžio negatyvą ir tokią detalizaciją. Galvojau šį kartą skiesiu ryškalus. Kur tau. Ryškinau stock'u, kad tik greičiau

O kadravimas kvadratu man labai patiko. Pasirodė, kad būtent to man visą laiką trūkdavo



Ne, šachata nesikreipia. Galima sufokusuoti vaizdą šachtoje, nusistatyti išlaikymą ir diafragmą, o tada atidaryti kadravimo "dureles" (priekinė šachtos sienelė atsidaro) ir nufotografuoti jau akių lygyje. Va apie ką kalbu:

Beja, andriuška, koks pas tave didintuvas vidutiniam formatui? Žiūrinėju Durst'us, ale brangūs gyvates - 200 eurų turbūt pigiausia.

man su tuo veidrodiniu vaizdu ir dabar problema. nors dviakį dabar retai imu į rankas, kažkaip labiau su bronica susidraugavau.

o dėl perfotografavimo tai manau, kad reikia pasidaryti kokį paprastą rėmelį. kad ir iš kokio storo kartono. tiesiog viduje iškirpk skylę kokių 57x57 mm.negatyvą tvirtinti ir įtempti galima nedideliais lipnios juostos gabaliukais. aš taip darau skanuodamas, prie rėmelio lijuoju, kad lygesnis būtų ir neišsilenktų. lipdau ties tarpkadriniais arba labai atsargiai už kraštų. naudoju tokį neblizgų, neskaidrų skočą. o kaip tolygią baltą šviesą gali pabandyti naudoti monitorių, kai jame atvertį tuščią wordinį dokumentą. gausis kaip rentgenologo ekranas

pas mane krokus. ten iki 6x7 galima dėti. didelis rėmelis, kuriame tipo užuolaidėlėmis reguliuoji kadro dydį. ir objektyvus keisti reikia pagal formatą. 6x6 didintuvo objektyvas yra 75-80mm. pirkau už 200 lt. manau to gėrio ir švedijoje turi būti. daug kas keikia. aišku, su durstu nepalyginsi. bet man normaliai. objektyvą tik pasikeičiau į rusišką, nes tie lenkiški nelabai kokie.

Su perfotografimu ką nors sugalvosiu. Ačiū už patarimą.

Nepatikėsi, Švedijoje nėra nei vieno krokuso, kaip nėra ir nei vienos bronicos.

Oi, sillwio, užzarazinai tu čia savo kalbom Taip faina skaityti. Kaip norėčiau palaikyti rankose vidutinio formato kamerikę Bakelį plačiai juostai turiu, beliko tik kamerą įsigyti Bet dar anksti man apie tai galvoti.

O kodėl anksti? Pats laikas dabar

na kodėl gi. galiu ir patikėti: su lenkija nepalaikė prekybinių santykių (arba nevežė visokio šlamšto ir sovietinio bloko), o dėl bronicų- tai patriotizmas (kam pirkti japonišką daiktą, kai turi savo nacionalinį pasidižiavimą ).

Tai jau tikrai turi, tik brangus jis nepadoriai, tas ju pasididziavimas

Fotografuodamas dviakiu pastebejau, kad labai nepatogu matuotis ekspozicija skaitmeniniu. Isryskinta juosta rodo, kad pataikiau, bet matavimas buvo nemaloniausia proceso dalis. Berods tu minejai, kad turi isorini eksponometra tokiem reikalam? Yra kazkokiu niunasu? As laimejau aukciona senuciukui IKOPHOT ZEISS IKON. Zmones raso, kad po tiek metu pas juos veikia vis dar tiksliai, o be to, ji galima dar ir pareguliuot, jei atsiranda paklaida. Perskaiciau nemazai info apie eksponometrus ir suzinojau kai ka naujo sau. Pvz. kad fotografuojant peizaza ir matuojant ekspozicija pagal krentancia sviesa, eksponometras turi buti kuo arciau fotografuojamo objekto ir atsuktas i fotoaparata, bet uztenka pamatuoti ekspozicija ir nusisukus nuo fotografuojamo peizazo. Man tai buvo nauja, nors viskas labai logiska. Idomu, kaip i toki sposa sureaguotu skaitmena.

na jei ten stovi seleniniai elementai, tai didelė tikimybė, kad pjaus grybą. ir gerai,jei tas pjovimas bus linijinis (t.y. galėsi įvesti kažkokią konstantą ir nustatyti tikrą dydį). su skaitmeniniu matuoti nėra išeitis. dingsta kaifas ir iš šalies kvailokai atrodo. aš turiu seconicą ir tuom patenkintas. netgi ant bronicos blykstę užmaunu, pamatuoju jos šviesą ir fotografuoju ramiai (ten galima be laido matuoti, jis sureaguoja į lyksnį ir paskaičiuoja aplinkos+blykstės šviesą; tik mano pigiausias modelis ir neparodo kiek procentų kokios yra, tik bendrą dydį (išlaikymą ir F).

o dėl matavimo pagal krentančią tai yra taip: jei ten, kur stovi ir ten, kur yra fotografuojamas objektas apšvietimo sąlygos vienodos, tai žinoma, kad vaikščioti nereikia ir gali pamatuoti tiesiog atsukęs eksponometrą į save (t.y. tipo į kameros pusę; arba nusisukti 180 laipsniu kampu ir pamatuoti į tą pusę neatsukus eksponometro į save. abiem atvejais yra matuojama krentanti į objektą šviesa iš kameros pusės.... oi, na gal painu skaityti, bet pabandyk įsivaizduoti ir viskas bus kaip 2x2).
pvz. stovim lauke, saulė šviečia, reikia portreto visu ūgiu, modelis už 10 m. tai nereikia bėgti iki jo. nes abudu stovite vienodoje šviesoje. tereikia pamatuoti šviesą, kuri krenta modelio veido kryptimi. BET jei modelis stovi šešėlyje, o fotografas sualėje - nieko neišeis. reiks prieiti ir pamatuoti šešėlyje. tikiuosi aišku.

o dėl peizažo tai nebūčiau tikras, kad visais atvejais taip galima. aišku, jei saulė už nugaros ir šviečia į visą peizažą, tai iš tos vietos kur foografuoji ištiesiai ranką su į save atsuktu davikliu ir nereikia bėgti iki pamiškės. bet vat jei fotografuoji prieš saulę arba tas objektas yra šešėlyje ir norisi, kad būtų detalės tame šešėlyje esančių objektų - tai reiks galvoti ir matuopti visaip. tam ir yra spotmetras, kuris leidžia iš vietos pamatuoti šviesiausią tašką, tamsiausią ir skaičiuoti, kokią ekspoporą pasirinkti. vat tada tai skaitmeninis su teleobjektyvu ir praverčia. nustatei taškinį matavimą ir bent jau priartėjai prie spotmetro.


TIESA, skaitmena sureaguotų normaliai, jei niekur nesisukdamas ištiestum link to peizažo delną, pasuktą į save ir taškiniu būdu pamatuotum parodymus nuo delno. būtų tas pats, kaip su 18 proc. pilka korta

Jo, ten seleno elementai. Tikiuosi, kad tu neteisus ir vokieciai gamino truputi protingiau, negu didzioji tevyne Pratestuosiu ir butinai prisiduosiu.

Jo, tas visiskai aisku. Cia kaip ir su bet kokia fotoaparatu - nori parodyti detales seselyje, pagal seseli ir matuok.

idomu. Tokiu atveju teks pasinaudoti skaitmeninio paslaugomis arba pabegeti iki misko. Gaila, kad saules nematyt jau senokai. Butu galima atlikt eksperimenta.

Kazkur skaiciau, kad pamatavus pagal delna reikia prideti 1 stopa. Pats nebandziau, bet reiks pabandyt. Histograma parodys.

Dekuj, andriuska.

aš kokį pusmetį ar daugiau leningrad 6 matavau. jis ne seleninis, o su šviesos diodu ir batarke. kai pirkau, pamatavau delną juo ir canon 30 d. parodė vienodai. fotografavau, fotografavau, kol sekonicą nusipirkau. po to seconicu matavau. o kai po kiek laiko palyginau abu eksponometrus - skirtumas buvo 1-1,5 stopo . o problemų nelabai pastebėdavau, kol matavau leningradu. matyt ryškinimo laiką buvau pakoregavęs kiek (tada dar nerašydavau) be to juostiniuose poros eina sveikais stopais. seconice galima padaryti, kad apvalintų (ir rodo šale dešimtosiomis dalimis). o leningrade rodyklytė sustojo kažkur, ratukus pasukai, maždaug nustatei ar į vieną ar į kitą pusę labiau pasvirusi rodyklė.... ir nieko. gaudavosi. pameni snenoj iš viso buvo, pasirenki gostą ir pagal piktogramą (saulė, debesuota su pragidruliais, debesys ) išlaikymą. ir gaudavosi juk. tai kad jei kiek tas eksponometras ir grybaus, tai jei paklaida us pakenčiama - nelabai ir pastebėsi, nes prisitaikysi ryškindamas. svarbu, kad visą laiką tą patį paklaidos dydį išlaikytų.
o dar ne kartą skaičiau senų juostininkų pasisakymus, kad po kelių dešimtmečių mokį ekspoporą nustatyti be jokio eksponometro. tik reikia pabrėžti, kad taip rašė B/W fotografuojantys.