Sveikos

Ar matet filma "karstas vidudienis"? Ten yra nereali scena, kai jis ir ji ziuri vienas i kita guledami lovoje ir staiga ji paklausia "ar vesi mane"? jis pajuokauja (o gal ne) kad jau ketino jai pirstis ir linksmai paerzines pasako "taip". Jokiu ziedu, jokiu priesaiku, tiesiog akivaizdi tiesa Dvis obuolio puseles atrado viena kita.

kaip jau kazkas cia yra rases - svarbiausia geri santykiai. Prisipazinsiu, pati labai to momento laukiu (pradejau laukt pries koki menesi, mes jau kartu puse metu, mazai, bet tuo paciu atrodo kad pazystu ji visa gyvenima) ir kartais net geda prisipazint, bet suvokusi "kad dar ne sy vakara", pasidarau tikra subine

o subine pasidarau todel, kad man atrodo, kad jau jei ne syvakara tai jau turbut niekada, pvz Jurgitai Tvarijonaitei as paminkla statyciau, tiek metu draugavo ir vistiek zenijosi tik is reikalo, as esu turbut baisiai nepataisoma romantike ir svajokle, ir noreciau buti vedama tik is meiles ir man regis, kad kuo greiciau tai iviksta tai tuo didesnis yrodymas kad zmones skirti vienas kitam, o va kai jau po 7 ar daugiau metu persasi, tai jausmas toks kad nieko geriau nerado ir mazdaug masto "ai, tiek to, jamu sita'.

gal ir kvailokai mintis rezgu, bet nors kas nors gal supras