QUOTE(rasa_beliukeviciene @ 2009 02 22, 00:08)
niekaip nenori viena buti, su zaisliukais duok dieve 5 min. isbuna, vis reikalauja didelio demesio, vis nori ant ranku ir ne bet kaip, o su ja vaiksciot nuolat reikia, nei pasedesi pati, nei jos nuo ranku gali paleisti, vis psichuti is karto pradeda rodyti... nieko namie negaliu pasidaryti, lyg ir nelepinam labai, ir nuo mazumos tikrai nepratinom...
tikrai net nebeisnesa mano smegenytes kaip su sitomis uzgaidomis reik kovoti...
Pas mus irgi panasiai
bet manau nieko cia blogo
musu maziukas jauciu pabutu ir vienas, su zaislais, bet tiesiog sunku jam dar, kai iskrenta negali pasiimt, tada pyksta baisiausiai ir panasiai...
manau kai sedes ir pats gales daugiau pasiekt, sugrabaliot, bus paprasciau
O ant ranku ir musiskio bet kaip nepanesiosi, butinai i prieki atsukus, arba ant pilvo paguldzius ir vaiksciot reik arba bent stovet
Mažai svarbu yra tai, ką mes galvojame, ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime, svarbiausia yra tai, ką mes darome.