po jos mirties praejo 5 menesiai iki šiol kai pamatau nuotrauka negaliu sulaikyti ašarų. dabar turime kita šunelį ji puiki drauge nuostabi mažylė, bet aš niekada nepamiršių mano pirmo šunelio jį vistiek liks geriausia ir jos vietos niekas neužims. 
labutis visiems. ir aš turejau seną šuniuką. paskutinius pora menesiu labai sirgo, nevalge net beveik nevaiksčiojo, buvo žiauru į tai žiureti veterenarai nieko negalejo padėti. tai buvo mano pirmas šuniukas.aš su ją užaugau kartu. ji pragyveno 12 metuku. po jos mirties praejo 5 menesiai iki šiol kai pamatau nuotrauka negaliu sulaikyti ašarų. dabar turime kita šunelį ji puiki drauge nuostabi mažylė, bet aš niekada nepamiršių mano pirmo šunelio jį vistiek liks geriausia ir jos vietos niekas neužims.
po jos mirties praejo 5 menesiai iki šiol kai pamatau nuotrauka negaliu sulaikyti ašarų. dabar turime kita šunelį ji puiki drauge nuostabi mažylė, bet aš niekada nepamiršių mano pirmo šunelio jį vistiek liks geriausia ir jos vietos niekas neužims.
as irgi turiu kita, bet vat ta, pati mano pirmoji, liks pati geriausia, net kartais jauciuos lygtais buciau ja isdavus su kitu suniu ... 
QUOTE(KaZantipA @ 2008 06 15, 16:55)
as irgi turiu kita, bet vat ta, pati mano pirmoji, liks pati geriausia, net kartais jauciuos lygtais buciau ja isdavus su kitu suniu ...
aš kai pagalvoju apie mažaą šuniuką mūsųs namuose mane toks kaltės jausmas užplūsta atrodo išduočiau savo šaunuolį ir patį mylimiausia
tiesa mano tėtis visgi nešioja Riną į trečią aukštą kai jis labiau pavargsta lauke
pats neįsivaizduoja,pasirodo, kaip reiktų gyventi be tos šlapios nosytės
na o man visgi teko užmigdyti savo šuniuką , plyšo jam žaizda dvejose vietose , jei būčiau neužmigdžius būtų nusikankinęs 
dabar žinau tiksliai , kad daugiau niekada neturėsiu jokio šuniuko ir jo niekada neišduosiu įsigydama kitą šunį , jo vietos niekas neatstos
dabar taip tuščia be šuniuko nežinau kada pavyks nusiraminti
jo garbiai įdėsiu jo foto
dabar žinau tiksliai , kad daugiau niekada neturėsiu jokio šuniuko ir jo niekada neišduosiu įsigydama kitą šunį , jo vietos niekas neatstos
dabar taip tuščia be šuniuko nežinau kada pavyks nusiraminti
jo garbiai įdėsiu jo foto
QUOTE(Sutė @ 2008 06 16, 09:09)
na o man visgi teko užmigdyti savo šuniuką , plyšo jam žaizda dvejose vietose , jei būčiau neužmigdžius būtų nusikankinęs
dabar žinau tiksliai , kad daugiau niekada neturėsiu jokio šuniuko ir jo niekada neišduosiu įsigydama kitą šunį , jo vietos niekas neatstos
dabar taip tuščia be šuniuko nežinau kada pavyks nusiraminti
dabar žinau tiksliai , kad daugiau niekada neturėsiu jokio šuniuko ir jo niekada neišduosiu įsigydama kitą šunį , jo vietos niekas neatstos
dabar taip tuščia be šuniuko nežinau kada pavyks nusiraminti
kaip liūdna... labai mielas šuniukas tavo buvo...
laikykis
žinok man nusiraminti ir atgauti gyvenimo džiaugsmą būtent ir padėjo kitas šuniukas... nors dar ilgai verkiau senojo, bet naujas vis smarkiau krito į širdį, tai dabar dėl senojo susigraudinu tik skaitydama liūdnas istorijas, žiūrėdama foto ir būdama ant kapelio... visgi ir laikas prabėgo...taip kad sėkmės tau ir nesakyk niekada
QUOTE(Sutė @ 2008 06 16, 09:17)
ne tikrai neturėsiu kito , aš kartu užaugau su savo šuniuku , jis pas mane buvo 10 metų , prie jo prisirišau kaip prie žmogaus
labai sunku , netgi kalta jaučiuosi , kad teko jį užmigdyti
labai sunku , netgi kalta jaučiuosi , kad teko jį užmigdyti
aišku kiekvienas kitoks, bet pas mane ta pati situacija, aš irgi buvau užaugus su savo pirma ciuce, kiek atsiminimu su ja
todėl ta namų tuštuma yra nepakeliama, nepakeliama yra žiūrėti kaip kiti žmonės vedžioja savo šuniukus, kaip jais džiaugiasi... dėl to praėjus laikui manau reikia duoti sau šansą vėl būti laimingai 
mano antras šuniukas yra pasakiškas, visada norėjau mažo velniuko, kuris sugebėtų mane stebinti ir gavau tokį 
tikiu, kad ir tu vieną dieną panorėjusi irgi gausi tokį, kokį nori
mes kai irgi užmigdem savo aš taip pat galvojau, kad daugiau namuose nebus šunio irgi jaučiausi kalta kad ji susirgo, kad negalejom jai padėt, ir ligiai toks pat išdavistės jausmas. bet tuštuma ira neimanuoma. pasižiūri į vieta kur stovejo jos dubeneliai tusčia, kur ji gulejo tusčia visą laiką toks jausmas, kad lauki kad toi ji atleks...bet dėja... buvo sunku pagalvoti apie kitą šuniuką tačiau po 2 men mane įkalbėjo artimieji, kad vis dėl to reikia kito. ir štai jau 3 men turime kita linksmuolę kuri tikrai neduoda liūdėti net jei to ir nori 
buvo sunku pagalvoti apie kitą šuniuką tačiau po 2 men mane įkalbėjo artimieji, kad vis dėl to reikia kito. ir štai jau 3 men turime kita linksmuolę kuri tikrai neduoda liūdėti net jei to ir nori
QUOTE(kliopka @ 2008 06 16, 10:12)
mes kai irgi užmigdem savo aš taip pat galvojau, kad daugiau namuose nebus šunio irgi jaučiausi kalta kad ji susirgo, kad negalejom jai padėt, ir ligiai toks pat išdavistės jausmas. bet tuštuma ira neimanuoma. pasižiūri į vieta kur stovejo jos dubeneliai tusčia, kur ji gulejo tusčia visą laiką toks jausmas, kad lauki kad toi ji atleks...bet dėja... buvo sunku pagalvoti apie kitą šuniuką tačiau po 2 men mane įkalbėjo artimieji, kad vis dėl to reikia kito. ir štai jau 3 men turime kita linksmuolę kuri tikrai neduoda liūdėti net jei to ir nori
buvo sunku pagalvoti apie kitą šuniuką tačiau po 2 men mane įkalbėjo artimieji, kad vis dėl to reikia kito. ir štai jau 3 men turime kita linksmuolę kuri tikrai neduoda liūdėti net jei to ir nori aha, grynai taip ir yra
nes tiesiog įaugę į kraują, kad reikia eiti ciucią maitinti, vedžioti ir pan., sapnuojasi šuo gyvas, atidarai kokią spintą ir jis išeina arba kad jį iš kapelio iškasinėji ir pan. 
nu žodžiu visokios baisybės... nežinau koks stiprus turi būti žmogus, kad susiimtų ir pasakytų, viskas - gana tų nesąmonių, mano šuo negrįš ir iš viso nebereikia man jokių šunų... manau, kad dauguma po to vistiek įsigija kitą
