QUOTE(Inqutte @ 2008 02 09, 17:35)
O kokio ugio tavo pudelis? Pas kokius veterinarus vezete, kokiam mieste? Duokit daugiau vitaminu, nors nezinau ar tai pades, nebent guvesnis suo pasidarys. Bandyciau gal koki sildoma kompresa deti..
Mes iš Panevėžio, o gydomės pas veterinarą iš Rožių gt., pavardės nežinau, man jis patinka. Kai šuniukui buvo 16 metų, turėjom problemų su prostata, kiti vetai siūlė migdyti šunį, o jis vienintelis sutiko operuoti ir viskas praėjo puikiai. Dabar ir 18 gimtadienio sulaukėm. Mano pudelis yra vidutinio ūgio, sveria 16 kg. Noriu pasidžiaugti, šuniukas po kambarius šlubčiodamas jau paeina, dar pavelka koją, bet kartais ir pristato. Tikiu kad pasveiks. Masažas jam tikrai padeda. Ačiū už rūpestį.
O jūsų koli viskas bus gerai, gal taip kokia infekcija įsimetė į žaizdą. Mes prieš mėnesį irgi operavom tokį guzelį(be narkozės), tai valiau žaizdą kalio permangano tirpalu ir sugijo puikiai. Sėkmės.
Dėkui visoms ir toms, kurios asmeniškai rašėt už rūpestį ir norą padėti mano šuniukui. Šiandien pudeliukas vaikšto tikrai neblogai. Aš galvoju, kad jam čia kažkokia paralyžiaus forma buvo. Kai paguldydavau ant nugarytės ir šukuodavau papilvę, jis visada sureaguodavo ir pradėdavo minti užpakalinėmis kojytėmis, tai dabar ta sveikoji mina, o kita tik sukruta. Refleksai išlikę, bet dar pilnai neatsistatę. Ryt skambinsiu vetui ir konsultuosiuos. Jei čia būtų problema su sąnarių susidėvėjimu, tai manau jam labai skaudėtų ir jis dejuotų. Na nežinau, palauksiu rytojaus, žiūrėsiu ką vetas sakys. Dar kartelį visoms ačiū.
Perskaičiau šitą temą ir širdį suspaudė.
Jau eina treti metai, kai mūsų šarpėjus mirė.
Tiksliau, mes jį užmigdėm.
Po savim dar nedarydavo, bet labai dažnai į lauką prašydavosi.
Po to auglys ausy išaugo. Išoperavo, po to vėl ataugo, bet kitoj vietoj.
Vėl išoperavom, bet ir trečias ataugo.
Po to nuvežėm vėl pas veterinarą, bet jis sakė, kad po savaitės dideli skausmai prasidėtų, o po poros savaičių mirtų.
Tai teko iškart migdyt. Aš tą kartą pas veterinarą nebuvau, bet kai sužinojau, kad mano šuniuko nebėra...
13 metukų jam buvo. Ir tai dar ilgai ištempė, nes skaičiau, kad šarpėjai iki 10 metų išgyvena.
Jau eina treti metai, kai mūsų šarpėjus mirė.
Tiksliau, mes jį užmigdėm.
Po savim dar nedarydavo, bet labai dažnai į lauką prašydavosi.
Po to auglys ausy išaugo. Išoperavo, po to vėl ataugo, bet kitoj vietoj.
Vėl išoperavom, bet ir trečias ataugo.
Po to nuvežėm vėl pas veterinarą, bet jis sakė, kad po savaitės dideli skausmai prasidėtų, o po poros savaičių mirtų.
Tai teko iškart migdyt. Aš tą kartą pas veterinarą nebuvau, bet kai sužinojau, kad mano šuniuko nebėra...
13 metukų jam buvo. Ir tai dar ilgai ištempė, nes skaičiau, kad šarpėjai iki 10 metų išgyvena.
nu ir kam taip liudnai apie senus sunis? tarkim, man visai nesinori prisiminti saviskio nei paskutines nakties, nei to, kad sprendima del migdymo turejau priimti as, niekas manes nepagailejo.
mano senukas, kurio jau beveik metai nebera, kuo turejo daugiau metu, tuo tapo oresnis, santuresnis ir protingesnis. buvo nepakeiciamas pasivaiksciojimu draugas: namie atrode varganai, taciau lauke begdavo smagia ristele ir nepasakytum, kad jam dvylika ar trylika metu. zinoma, kailis jau nebebuvo toks, kaip jaunystej, snukutis praziles, bet mego laigyti is sirdies. is zvilgsnio suprasdavo, ar galima eiti per gatve (baisi nostalgija, nes su dabartiniu neklauzada nesusitvarkau). baisiai mylejo mano teva, i senatve sis jausmas atsirado. laukdavo ir laukdavo. zodziu, toki as ji ir prisimenu, ramu, isdidu..
ech, pasiilgstu as to mielo snukucio ir grakstaus begiojimo..
mano senukas, kurio jau beveik metai nebera, kuo turejo daugiau metu, tuo tapo oresnis, santuresnis ir protingesnis. buvo nepakeiciamas pasivaiksciojimu draugas: namie atrode varganai, taciau lauke begdavo smagia ristele ir nepasakytum, kad jam dvylika ar trylika metu. zinoma, kailis jau nebebuvo toks, kaip jaunystej, snukutis praziles, bet mego laigyti is sirdies. is zvilgsnio suprasdavo, ar galima eiti per gatve (baisi nostalgija, nes su dabartiniu neklauzada nesusitvarkau). baisiai mylejo mano teva, i senatve sis jausmas atsirado. laukdavo ir laukdavo. zodziu, toki as ji ir prisimenu, ramu, isdidu..
ech, pasiilgstu as to mielo snukucio ir grakstaus begiojimo..
sveikos. vis sekiau šią temelę, nes pati turiu dvylikmetę kalytę, bet ji kokia buvo jaunystėje tokia išliko dabar, na žinoma žili plaukčiai tarp juodo kauliuko išduoda, kad jau padorius metelius eina 
, tai mūsų šeimos brangiausias turtas tad neįsivaizduoju gyvenimo be jos, o kaškada teks ...
, tai mūsų šeimos brangiausias turtas tad neįsivaizduoju gyvenimo be jos, o kaškada teks ...
Tai tikrai, kuo šuniukai ilgiau gyvena šeimoje, tuo jie labiau mylimi. Aš savajam dabar jau viską leidžiu, niekada nebaru, jei kokia nelaimė jam atsitinka (jau kelis kartus neiškentęs prisisisiojo). Tai reiškia aš pati kalta, ilgai neišvedžiau. Dabar į kiemą atlikti savų reikaliukų vedam 5 kartus, na kas 3 valandas.Laiptais irgi nešiojam, nes vetas uždraudė jam lipti. Bet vistiek man juo rūpintis visai nesunku, o kaip būna pikta kai kas nors paklausia, kada aš jį migdysiu, ko aš šunį kankinu. Negi senatvė jau yra šuns kankinimas? Nieko nesuprantu. Jei šuo gerai ėda, naktimis miega neprabusdamas, nedejuodamas, tai negi jis kankinasi. Man atrodo, kad taip galvoja tik tie, kurie dažnai keičia šunis, prie jų neprisiriša, truputį kas nors ne taip šuniukui, parduoda - perka kitą, tai tie nesupranta, kad galima graži senatvė. Labai gražiai "pienių-vynas" pasakė "kuo turėjo daugiau metų, tuo tapo oresnis, santūresnis ir protingesnis" Tikra teisybė.
Linkėjimai.
Linkėjimai.
Na ir zmoniu ismanymas, jei sako, kad suni reiketu migdyti.. Juk mes patys, suneliu seimininkai, jauciam, kada suo kankinasi, kada ne..
As pati savo suneliui taip pat viska leidziu, pilnai jus suprantu. Aisku pykstu, kai del savo nerangumo, besisukdamas jis trenkiasi i spinta, ar kede, ar siaip susimeto ir nugriuna
Bet tas pyktis is didelio gailescio.. Nei as jo baru, nei piktu zvilgsniu galiu paziureti.. Prisiglaudziu, paguodziu, o mintyse pykstu ant gyvenimo, kodel musu istikimieji draugai savo gyvenima baigia taip greitai.. Taip sunku ziureti, kai jis vis sensta, maziau orientuojasi, negirdi, tamsoje nemato.. Ir suima toks pavydas ziurint i tuos seimininkus lakstancius su savo jaunaisiais augintiniais, kuriais, ko gero, dar ilgai ir laimingai dziaugsis..
As pati savo suneliui taip pat viska leidziu, pilnai jus suprantu. Aisku pykstu, kai del savo nerangumo, besisukdamas jis trenkiasi i spinta, ar kede, ar siaip susimeto ir nugriuna
Bet tas pyktis is didelio gailescio.. Nei as jo baru, nei piktu zvilgsniu galiu paziureti.. Prisiglaudziu, paguodziu, o mintyse pykstu ant gyvenimo, kodel musu istikimieji draugai savo gyvenima baigia taip greitai.. Taip sunku ziureti, kai jis vis sensta, maziau orientuojasi, negirdi, tamsoje nemato.. Ir suima toks pavydas ziurint i tuos seimininkus lakstancius su savo jaunaisiais augintiniais, kuriais, ko gero, dar ilgai ir laimingai dziaugsis..
Maniškės akutėse žaizdelės atsivėrinėja, tad be lašiukų nė dienos, buvo su širdele problemyčių tai vet.gydytojas rekomendavo lb gerus širdį stiprinančius vaistukus, na po žiemos mano mergytė priaugo svorio, tad sunkiau įveikiame laiptus ar statų kalną (nors iš tikro aš ir po žiemos sunkiai jį įveikiu 
) , maniškė retsykiais ir pridirba kambaryje, bet kaltinam save, nes tikrai mums papuolė tvarkingas šuniukas 
(nors iš tikro aš ir po žiemos sunkiai jį įveikiu ) , maniškė retsykiais ir pridirba kambaryje, bet kaltinam save, nes tikrai mums papuolė tvarkingas šuniukas
