Laikykis,bet neleisk šuniukui kankintis.Aš prieš porą savaičių užmigdžiau saviškę,baisu buvo pasirįžti,bet dabar save kaltinu,kad per ilgau leidom kankintis:( Jau turim naują draugą
Užuojauta didelė. Apsižliumbiau, kol viską perskaičiau. Š.m. gegužės 1 d. teko užmigdyti savo senuką, palaidojome kaime, tai turiu kur pasėdėti, prisiminti senus laikus. Be ciuciuko isbuvom 5 dienas, visa šeima, kaip nesavi vaikščiojome, o pasirodo visi savo kanalais ieškojome naujo draugo. Ir po 5 dienų jau cypavo namie mažė. Balučių valymas, kakučių rinkimas, sugraužti daiktai truputi sumažino širdies skausmą. Bet senuko akių žvilgsnio niekada nepamiršiu 
O kaip sunku buvo apsispręsti... Nebuvo kitos išeities...
Shalimar, kaip...?
O kaip sunku buvo apsispręsti... Nebuvo kitos išeities...Shalimar, kaip...?
Radau savo sena tema. Ka galiu pasakyti apie savo suniuka - gyva 
Iki siol dekoju Dievui, kad nemigdem jos. Veterinare pasake, kad cia kazkoks stebuklas. Prisimenu viena diena, kai jai buvo ypac blogai, gulejo savo guolyje ir inkste, tiesiog verke zmogaus balsu 
Nebeiskenciau, skambinu vetui, galvoju paklausiu, iki keliu dirba, gal migdysim...Ir suo atsliauze iki manes (pora dienu buvo nepajudejus is vietos, net i lauka nebejo). Atsliauze ir ziuri, akiu nenuleidzia. Net sustingau vietoj, telefone veterinare tik "alio alio kalbekit", o as zodzio istarti negaliu. Niekada dar tokio zvilgsnio nesu macius, net pas zmogu, toks gilus, toks kaltinantis, toks klausiantis 
Niekas migdyti taip ir nenuveze... Pamazu pradejo valgyti. Dabar jau pati lipa laiptais, nors ir ne taip sparciai kaip jaunystej, prie stalo visada tyko nugvelbti koki kasni kaip senais laikais, nakti butinai siuksliu deze isknisa jei pamirstam uzdaryti 
Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia
Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
Iki siol dekoju Dievui, kad nemigdem jos. Veterinare pasake, kad cia kazkoks stebuklas. Prisimenu viena diena, kai jai buvo ypac blogai, gulejo savo guolyje ir inkste, tiesiog verke zmogaus balsu Nebeiskenciau, skambinu vetui, galvoju paklausiu, iki keliu dirba, gal migdysim...Ir suo atsliauze iki manes (pora dienu buvo nepajudejus is vietos, net i lauka nebejo). Atsliauze ir ziuri, akiu nenuleidzia. Net sustingau vietoj, telefone veterinare tik "alio alio kalbekit", o as zodzio istarti negaliu. Niekada dar tokio zvilgsnio nesu macius, net pas zmogu, toks gilus, toks kaltinantis, toks klausiantis Niekas migdyti taip ir nenuveze... Pamazu pradejo valgyti. Dabar jau pati lipa laiptais, nors ir ne taip sparciai kaip jaunystej, prie stalo visada tyko nugvelbti koki kasni kaip senais laikais, nakti butinai siuksliu deze isknisa jei pamirstam uzdaryti Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
Pas mane irgi buvo suo, senetveje beveik metus laiko karsinau, nes i lauka jau nebeidavo, slapimo nelaikydavo. Apie dantis ne nekalbu. Taciau uzpernai ziema pasijuto labai blogai. Jam buvo jau 17 metu, nebeede, nesikele, net akyciu nepramerke. Parsedejau taip visa nakti salia jo, ryta vezeme pas veterinara. Jis diagnozavo koma ir ake, akd nebeprabus, kadangi pati negalejau, tai vyras pabuvo kol ji uzmigde. O man buvo labai sunku, vis klausiau vyro, ar tikrai jis uzmigdytas, as neprabus kaip palaidosim. Verkiau ilgai, jis buvo man labai artimas, nes nuo vaikystes uzaugom kartu.
žurnale Didysis šuo kažkada buvo labai gražiai parašyta (šuniuko prašymas šeimininkui):
Nukaršink mane. Palydėk į sunkiausią mano gyvenimo kelionę. Niekada nesakyk: Aš neišlaikysiu arba Tegul tai atsitinka, kai manęs nebus. Man viską lengviau ištverti, kai tu šalia. Visada atmink: aš tave myliu...
Nukaršink mane. Palydėk į sunkiausią mano gyvenimo kelionę. Niekada nesakyk: Aš neišlaikysiu arba Tegul tai atsitinka, kai manęs nebus. Man viską lengviau ištverti, kai tu šalia. Visada atmink: aš tave myliu...
Shalimar, kaip tavo suo dabar? zliumbiau, zliumbiau sita tema skaitydama...pati turiu 13 metu suni...buna ir jam sunkiu dienu,bet praeina...dabar vaistus visokius geria-tai jauciasi kaip ir normaliai,bet net baisu pagalvot,kad ateis diena,kad jam bus labai blogai....
O mano tėtis, po mūsų šunelio užmigdymo, taip susisielvartavo, kad iki šiol kartoja, jog daugiau gyvenime neturės jokio šunelio, jam labai skaudu buvo matyti, kaip Tobiukas kankinosi. Mes visi verkėm...sapnavom...ilgai.
Dabar mes turim vilkinę ir pinčerytę. O ant dukrytės stalo stovi Tobelio nuotrauka
Laikas bėga - neša metus, kartu nusinešdamas ir skausmą, išgrynindamas jausmus ir palikdamas gražius prisiminimus.
... mieli mūsų keturkojai net nenutuokia kiek džiaugsmo ir laimės valandų mums suteikia...
Be jų būtų liūdna...
Dabar mes turim vilkinę ir pinčerytę. O ant dukrytės stalo stovi Tobelio nuotrauka
Laikas bėga - neša metus, kartu nusinešdamas ir skausmą, išgrynindamas jausmus ir palikdamas gražius prisiminimus.
... mieli mūsų keturkojai net nenutuokia kiek džiaugsmo ir laimės valandų mums suteikia...
Be jų būtų liūdna...
QUOTE(Shalimar @ 2006 03 07, 02:16)
Niekas migdyti taip ir nenuveze... Pamazu pradejo valgyti. Dabar jau pati lipa laiptais, nors ir ne taip sparciai kaip jaunystej, prie stalo visada tyko nugvelbti koki kasni kaip senais laikais, nakti butinai siuksliu deze isknisa jei pamirstam uzdaryti Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia
Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
Laikykis Shalimar
Skaitau tavo mintis ir prisimenu save - lygiai taip pat buvo istorija... niekas migdyti neveze.... Stiprybes tavo nelangvam kelyj..
Kokia liudna tema Galvojau net neskaityti, bet pradejus negalejau sustoti. Pries 9 men uzmigdem savo 14 metu auginta, pati geriausia drauga spanieli Dziufa Kaip siandien atsimenu ta diena... Dziufas buvo 2 ar 3 kartus operuotas, turejo augliuku, paskutini ryta jau kur jis eidavo, tai lasai kraujo is paskos lasedavo. Tevai zadejo nuvest pas veterinara kad susitart del kitos operacijos, bet... Dziufuko namo jie jau neparsiveze Pykau ant tevu, pkau ant saves, kad nebuvau salia, bet tevai mane ramino, kad geriau jog nebuvau nes butu buve dar sunkiau. tikiu, kad jei buciau buvusi kartu, buciau ciupus ji i glebi ir isbegus kuo toliau , kad tik nieks neatimtu is manes mano draugo, mano geriausio vaikystes draugo. O sunkiausia, kad jis buvo judrus, zaismingas, nepasotinamo apetito ir pas gydytoja nuejo pats savomis kojomis, o ne logotas, kupinas skausmu, bet veterinaras vilciu nedave, nes po sitiek operaciju jis butu neprabudes. Tokia mao spanieliuko istorija. Jo as nepamirsiu niekada nors ir turiu dabar nauja sunyti mopsiuka, kuri laaaabaaai myliu, bet pirmo savo sunelio nenoriu ir negaleciau pamirsti niekada
Myliu tave, Dziufai
Galvojau net neskaityti, bet pradejus negalejau sustoti. Pries 9 men uzmigdem savo 14 metu auginta, pati geriausia drauga spanieli Dziufa Kaip siandien atsimenu ta diena... Dziufas buvo 2 ar 3 kartus operuotas, turejo augliuku, paskutini ryta jau kur jis eidavo, tai lasai kraujo is paskos lasedavo. Tevai zadejo nuvest pas veterinara kad susitart del kitos operacijos, bet... Dziufuko namo jie jau neparsiveze Pykau ant tevu, pkau ant saves, kad nebuvau salia, bet tevai mane ramino, kad geriau jog nebuvau nes butu buve dar sunkiau. tikiu, kad jei buciau buvusi kartu, buciau ciupus ji i glebi ir isbegus kuo toliau , kad tik nieks neatimtu is manes mano draugo, mano geriausio vaikystes draugo. O sunkiausia, kad jis buvo judrus, zaismingas, nepasotinamo apetito ir pas gydytoja nuejo pats savomis kojomis, o ne logotas, kupinas skausmu, bet veterinaras vilciu nedave, nes po sitiek operaciju jis butu neprabudes. Tokia mao spanieliuko istorija. Jo as nepamirsiu niekada nors ir turiu dabar nauja sunyti mopsiuka, kuri laaaabaaai myliu, bet pirmo savo sunelio nenoriu ir negaleciau pamirsti niekada Myliu tave, Dziufai
Musu suneliui beveik 15metu jau be dantu nemato negirdi i lauka kartais nulipa o kartais reikia nest. Bet negaliu jo uzmigdyt, sirdis neleidzia ir su kaimynais pykstuos kai pradeda pamokslaut kad as kankinu suni. Bet jie nesupranta jo zvilgsnio ir svelnumo turbut niekada neistengsiu jo uzmigdyt 
QUOTE(indrulka2004 @ 2006 07 13, 13:08)
Kokia liudna tema Galvojau net neskaityti, bet pradejus negalejau sustoti. Pries 9 men uzmigdem savo 14 metu auginta, pati geriausia drauga spanieli Dziufa Kaip siandien atsimenu ta diena... Dziufas buvo 2 ar 3 kartus operuotas, turejo augliuku, paskutini ryta jau kur jis eidavo, tai lasai kraujo is paskos lasedavo. Tevai zadejo nuvest pas veterinara kad susitart del kitos operacijos, bet... Dziufuko namo jie jau neparsiveze Pykau ant tevu, pkau ant saves, kad nebuvau salia, bet tevai mane ramino, kad geriau jog nebuvau nes butu buve dar sunkiau. tikiu, kad jei buciau buvusi kartu, buciau ciupus ji i glebi ir isbegus kuo toliau , kad tik nieks neatimtu is manes mano draugo, mano geriausio vaikystes draugo. O sunkiausia, kad jis buvo judrus, zaismingas, nepasotinamo apetito ir pas gydytoja nuejo pats savomis kojomis, o ne logotas, kupinas skausmu, bet veterinaras vilciu nedave, nes po sitiek operaciju jis butu neprabudes. Tokia mao spanieliuko istorija. Jo as nepamirsiu niekada nors ir turiu dabar nauja sunyti mopsiuka, kuri laaaabaaai myliu, bet pirmo savo sunelio nenoriu ir negaleciau pamirsti niekada
Myliu tave, Dziufai
Galvojau net neskaityti, bet pradejus negalejau sustoti. Pries 9 men uzmigdem savo 14 metu auginta, pati geriausia drauga spanieli Dziufa Kaip siandien atsimenu ta diena... Dziufas buvo 2 ar 3 kartus operuotas, turejo augliuku, paskutini ryta jau kur jis eidavo, tai lasai kraujo is paskos lasedavo. Tevai zadejo nuvest pas veterinara kad susitart del kitos operacijos, bet... Dziufuko namo jie jau neparsiveze Pykau ant tevu, pkau ant saves, kad nebuvau salia, bet tevai mane ramino, kad geriau jog nebuvau nes butu buve dar sunkiau. tikiu, kad jei buciau buvusi kartu, buciau ciupus ji i glebi ir isbegus kuo toliau , kad tik nieks neatimtu is manes mano draugo, mano geriausio vaikystes draugo. O sunkiausia, kad jis buvo judrus, zaismingas, nepasotinamo apetito ir pas gydytoja nuejo pats savomis kojomis, o ne logotas, kupinas skausmu, bet veterinaras vilciu nedave, nes po sitiek operaciju jis butu neprabudes. Tokia mao spanieliuko istorija. Jo as nepamirsiu niekada nors ir turiu dabar nauja sunyti mopsiuka, kuri laaaabaaai myliu, bet pirmo savo sunelio nenoriu ir negaleciau pamirsti niekada Myliu tave, Dziufai
mano suniui irgi augliukų yra...ir atsiverė žaizda kažkokia...kraujas nelaša,bet šlapiuoja...ta žaizda buvo užgijus,bet dabar vėl yra
Baris ją laižo,laižo... bet jam neskauda visai-jautruolis didelis jis pas mus bet ledžasi apčiupinėjamas...tėvai jį norėjo šian jį vežt pas gydytijus,bet neišjėjo...nežinau ar jie ryžtųsi mygdyti...
QUOTE(Shalimar @ 2006 03 07, 02:16)
Radau savo sena tema. Ka galiu pasakyti apie savo suniuka - gyva Iki siol dekoju Dievui, kad nemigdem jos. Veterinare pasake, kad cia kazkoks stebuklas. Prisimenu viena diena, kai jai buvo ypac blogai, gulejo savo guolyje ir inkste, tiesiog verke zmogaus balsu Nebeiskenciau, skambinu vetui, galvoju paklausiu, iki keliu dirba, gal migdysim...Ir suo atsliauze iki manes (pora dienu buvo nepajudejus is vietos, net i lauka nebejo). Atsliauze ir ziuri, akiu nenuleidzia. Net sustingau vietoj, telefone veterinare tik "alio alio kalbekit", o as zodzio istarti negaliu. Niekada dar tokio zvilgsnio nesu macius, net pas zmogu, toks gilus, toks kaltinantis, toks klausiantis Niekas migdyti taip ir nenuveze... Pamazu pradejo valgyti. Dabar jau pati lipa laiptais, nors ir ne taip sparciai kaip jaunystej, prie stalo visada tyko nugvelbti koki kasni kaip senais laikais, nakti butinai siuksliu deze isknisa jei pamirstam uzdaryti Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia
Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
Iki siol dekoju Dievui, kad nemigdem jos. Veterinare pasake, kad cia kazkoks stebuklas. Prisimenu viena diena, kai jai buvo ypac blogai, gulejo savo guolyje ir inkste, tiesiog verke zmogaus balsu Nebeiskenciau, skambinu vetui, galvoju paklausiu, iki keliu dirba, gal migdysim...Ir suo atsliauze iki manes (pora dienu buvo nepajudejus is vietos, net i lauka nebejo). Atsliauze ir ziuri, akiu nenuleidzia. Net sustingau vietoj, telefone veterinare tik "alio alio kalbekit", o as zodzio istarti negaliu. Niekada dar tokio zvilgsnio nesu macius, net pas zmogu, toks gilus, toks kaltinantis, toks klausiantis Niekas migdyti taip ir nenuveze... Pamazu pradejo valgyti. Dabar jau pati lipa laiptais, nors ir ne taip sparciai kaip jaunystej, prie stalo visada tyko nugvelbti koki kasni kaip senais laikais, nakti butinai siuksliu deze isknisa jei pamirstam uzdaryti Del nieko nebebaru, uz viska myliu. Beveik be dantuku, nebegirdi, bet vistiek pati brangiausia Mistika kazkokia, visi sake, kad beviltiska tiketis, jog gyvens
Jau dejau kazkur foto, bet dar imesiu
kokie liudni prisiminimai sukilo pamacius šita šuniuka
Tai juk pirmas mano turėtas šuo, kuris išgyveno 12,5metų. Bet deje, paseno ir teko užmigdyti Irgi griūvinėjo, nebeužlipo laiptais, nebeėdė ir buvo pusiau aklas Net dabar graudu pasidarė prisiminus
Visgi, jei matai, kad jau niekuo negali padėti, tai turi ryžtis padėti nebesikankinti Dėl to žvilgsnio, tai čia šių šunų toks bruožas, jie nebijo žiūrėti į akis ir labai daug gali tuo pasakyti, tik reikia mokėti skaityti
Kartą mano koliui (jau senas buvo) skaudėjo dantį. Grįžau iš paskaitų, o tas vaikšto iš kampo į kampą, skruostas sutinęs. Aišku apšaukiau mamą, kad nieko nedarė. Pati jam daviau nuskausminamųjų, patepiau dantenas tokiu spiritiniu tepalu ir ką manot? Po 20min ateina prie manęs, atsisėdo ir taip žiūri, na taip žiūri į akis. Ir ilgai sedėjo ir žiūrėjo. Supratau, kad dėkojo, nes ir žandas buvo jau atslūgęs... 
