Senas šuo

Mano taksių pas veterinarą irgi reikia ant rankų nešt, nes visomis keturiomis kojomis įsispyria ir nė iš vietos. O kai tenka skiepyti ar susirgus vaistus leist, tai taip paleidžia savo kakarinę, kad pirmą kart veterinorius iš netikėtumo net pats sau su adata įsidūrė O šiaip tai nėra liūdniau kai suserga mylimas augintinis. Į akis žiūri, akelės gailios gailios pagalbos prašančios, o kuo padėti nežinai

Labai liūdna tema ir šiek tiek aktuali. Mūsų šuniui jau 10 metų.

Prieš 1,5 metų mūsų šuo labai sirgo, negalėjo atsistoti, net į lauką nenorėjo eiti, nes skaudėdavo. Keldavau šunį, jis iš skausmo inkšdavo ir kąsdavo į ranką (kartoju, ne pykdavo, o iš skausmo), man ašaros riedėdavo kaip pupos. Dabar esu labai dėkinga Vaitkui ir farmacijos pramonei, kad mano šunį vėl pastatė ant kojų tikrąja to žodžio prasme.

Tačiau tuo metu, kai šuo ypač sunkiai sirgo, sėdom ir susitarėm, kad migdysim jį, jei niekas nepadės. Tuo metu padėjo, bet, esant tokiam šuns amžiui, vis aplanko mintis, ką darysiu, kai sušlubuos šuns sveikata. Ir apsisprendžiau, tiksliau šeima nusprendė. Kol jis galės eiti į lauką, uostyti kitus šunis ir jų anatomines dalis, lakstyti su jais, žaisti, uostyti medžius ir krūmus ir myžti ant jų (atsiprašau, už vulgarumą), tol rūpinsiuosi ir saugosiu jį kaip galėdama. Bet jei mano šuo iš šuns pradės virsti daiktu (gulinčiu ant sofos ar kilimėlio), kuris negali gyventi kaip kiti šunys, migdysiu. Esu palaidojusi kelis gyvūnus, žinau, kaip skauda. Bet manau, kad man labiau skauda, kai mylimas gyvūnas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. ir virsta interjero detale Žinau, kad žliumbsiu, kai reikės užmigdyti, bet ranką palaižyti galiu ir sau pati. Jei mano šuo nebegalės džiaugtis "šuniškais" malonumais, negalėsiu ir aš.

Beje, nemanau, kad yra vienintelis teisingas sprendimas tokiais atvejais. Kiekvienas tikriausiai sprendžia pagal savo gyvenimiškas vertybes ir įsitikinimus. Pati nesikabinčiau į gyvenimą, jei nebegalėčiau bendrauti su savo rūšimi, t.y. žmonėmis (kol kas taip manau, bent jau). Yra manančių ir kitaip. Esam skirtingi. Net ir JT šiais laikais kovoja už įvairovę.

Linkiu visiems senų šunų, kačių ir kt. gyvūnų šeiminkams kuo daugiau laimingų akimirkų kartu.

Esu įsitikinusi, jog visi gyvūnai yra prieš eutanaziją, nes stipriausias instinktas - išgyvenimo. Kuo daugiau duomiuosi gyvūnais, tuo labiau įsitikinu, kad instinktai ir yra teisingiausi. Ar dažnai sutinkame katę ar kalę, paliekančią savo vaikus? Neretai gyvūnų pasaulis atrodo teisingesnis ir protingesnis kaip žmonių. Kita vertus, įsileidę šunį į lovą ir į širdį, turbūt turėtume jam leisti ir žmonišką mirtį. Nebežinau, kaip elgsiuos su savo senstančia kalyte. Perskaičius komentarus nebesu tokia tikra dėl užmigdymo.

Vakar uzmigdeme suni su kuriuo kartu gevenome 9 metus,baisu!!!!Bet dar baisiau matyti ja bejegia,pastoviai sypiancia is skausmo,sirdis plysta kai zinai,kad niekuo negali padeti:( Musu kalytei buvo kraujo ir kaulu vezys nuo situ ligu vaistu nera.Niekada negalvojau,kad bus taip sunku.Anksciau buciau postringavus,kaip as pries eutanazija ir t.t.,bet patikekit nieko nera baisiau kaip ziureti i vargsa suneli,kai jis kankinasi.Nuo siol as uz,kai padetis beviltiska.

O ką daryti kai šunį suparalyžuoja? Kai jis nebegali vaikščioti, tuštinis... Kai pajudėti nebegali, o jei bando šliaužti kenčia skausmą? Manai jis dar nori gyventi?

Padare mano suniui echoskopija vakar, sake kazka mato pilve, nesupranta ka, gal limfmazgis, gal koks svetimkunis ar zarnos sustorejimas, bet kuriuo atveju reikia daryti operacija, priesingu atveju liko maksimum pora menesiu O kad suo atsibus po narkozes nera jokiu garantiju, juk ji jau senute.Tai vat kaip, nors persiplesk Siandien visgi bus operacija...Gydytoja sake, kad operavo ir senesnius sunis, be to, duos geresne narkoze, kuria sunys lengviau pernesa

Nu va, gydytoja nesiryzo daryti operacijos, sake per daug blogai atrodo, nieko nebegalima padaryti

labai tave suprantu, pati turiu nebejauną šunį...

Aciu
Zinai, kad ta diena kazkada ateis visiems be isimties, bet jau kai ateina...Ir zvilgsnis suns toks pasikeites, net sirdi drasko, siaubas kazkoks

Na net nežinau, turbūt geriau nieko nežinoti, negu žinot, kad šuniui liko vos pora mėnesių
Tikiuosi, kad tavo šuniuko prognozės prieš operaciją nebuvo teisingos

Dieve Shalimar, laikykis!!! Pati jau beveik metai kaip uzmigdziau savo pirmaja kalyte... Dabar sirdi dziugina naujas saules spindulelis, bet prisiminus senaja , zodziu pati supranti...

Del dvieju menesiu jau nebegarantuoja, nes blogeja labai staigiai, tik leidzia vaistus ir viskas, tikiuosi jai neskauda...
Kazkaip geriau darosi siltus zodzius skaitant, nes darbe sedziu, tai taip verkti norisi, kad vos laikausi.Aciu