Aš esu kategoriškai PRIEŠ gybūnų eutanaziją, nes gyvūnai mūsų to neprašo, jie nenori mirti. O mes neturim jokių teisių jų žudyti. Galiu kartoti tai nors šimtą kartą...
Shalimar, butinai parašyk, kaip seksis šuniui gydytis, man tai labai rūpi
vajee...kokia liudna tema...sakau neskaitysiu tokiu liudnu, nes eilini karta apsizliumbiu....
Laikykis Shalimar, koks grazuolis tavo suniukas, jam dar gyvent ir gyvent....
ir parasyk kaip sekes jam, ar atsigavo
Laikykis Shalimar, koks grazuolis tavo suniukas, jam dar gyvent ir gyvent....
ir parasyk kaip sekes jam, ar atsigavo
Oi,kaip gaila suniuko.Užuojauta.As irgi turiu suniuka(rotveileris kalyte)tuoj bus 9m.Pries kokius du menesius pradėjo nepriminti vienos kojos,nuvezem pas veterus sako,sanariai,pagers vaistuku viskas pagerės,apie isgijima nekalba,nes tokia liga.Deja,kuo tolyn tuo blogyn,pradėjau leisti vaistus,tai tie truputį padeda,nes nuo geriamų vemti pradėjo.Žinau,negalečiau vežti užmigdyti,net baisu pagalvoti,bet jei matysiu,kad labai kankinasi reikės kažka daryti.Baisiausia,kad augo kartu su dukra,jos meilė šuniui begalinė.Bandau kalbėti,kad ji sena kažkada visvien mirs,reikės pirkti kitą šuniuką,nenori nė girdėti,namų be šuns neįsivaizduoju.
Aciu visiems, kas klausia apie mano ciucka Buvau savaitei isvykus, vakar grizau, tai dziaugesi labai, kartais valgo, kartais nelabai, laiptais lipa sunkiai, bet pati, ir atrodo vaiksto tvirciau, negriuna ir vis miega miega miega
Shalimar laikykites! Tikrai linkiu is sirdies! Rudeni mano mama man nepasakius (nes manes namie nebuvo) uzmigde mano mylima kalyte, kuriai buvo 11.5 metu. Kai pasiskaitau dabar kad jiems i sirdi duria ir jiem taip skauda net bloga darosi, mamos net neklausiu kaip ten viskas buvo, nes ir taip man buvo pasake kad mire pati, kad nepergyvenciau, tai zinau kad teisybes nepasakys... As po to ja dar ilgai sapnavau, kad iskasu ja sode is zemiu ir ji gyva, tik tokia silpnoka tai duodu vitaminu ir viskas gerai. Nors jau beveik metai prabego, kai ta prisimenu visada verkiu, baisu yra netekti savo augintinio. Ir isvis nieko nera pasaulyje baisiau uz mirti. Dabar turiu nauja dziaugsma jorksyriuke ir labai del jos bijau, juk tai labai reiklus ir jautrus suneliai...
o as nebegaliu sustot verkus visi bendradarbiai vel kreivai ziures.
Labai smagu, kad Shalimar suneliui pagerejo, bet vis tiek zliumbiu. tiek istoriju prisiskaiciau
mes dar tik keli menesiai kaip turim vokieciu doga, bet jis jau tapo tikru seimos nariu, bijau ir pagalvot kas bus po kokiu 10 metu
Labai smagu, kad Shalimar suneliui pagerejo, bet vis tiek zliumbiu. tiek istoriju prisiskaiciau
mes dar tik keli menesiai kaip turim vokieciu doga, bet jis jau tapo tikru seimos nariu, bijau ir pagalvot kas bus po kokiu 10 metu
Mes irgi turim šuniuką - kokerspanielį. Jau 11,5 metų. Šiais metais labai stypriai jaučiasi, kad silpnėja jo sveikata. Daug miega, nenori žaisti, iškrito 2 dantukai, ir didžiausia problema, kad labai dažnai prašosi į lauką (kas valanda), be to jau 3 metai kaip nemato viena akim (glaukoma) Dabar gerai, nes randasi sode, ir ten seneliai prižiūri. Kai atvažiuoju į sodą, tai vien pamačius jį taip gera ir džiugu, juk tiek šviesos, laimės, nuostabių akimirkų išgyvenom su juo. Bet neįsivaizduoju kaip bus toliau, rudenį grįš namo, o juk visi visą dieną darbe. Sunku bus, bet kovosim..... iki paskutiniųjų.
Shalimar sveikatos jums.
Shalimar sveikatos jums.
Mano taksiukui dar tik 5 metai, bet baisu net pagalvoti apie jo netektį. Jis savo šleivom kojytėm įlipo ne tik į mūsų lovą, bet ir į širdį. Tapo pilnateisiu šeimos nariu ir numylėtiniu. Laikykitės, mielosios, ištvermės jums ir linkiu pasveikti jūsų augintiniams
QUOTE(Upė @ 2005 08 05, 11:33)
Mano taksiukui dar tik 5 metai, bet baisu net pagalvoti apie jo netektį. Jis savo šleivom kojytėm įlipo ne tik į mūsų lovą, bet ir į širdį.
Upe, kaip graziai parasei!
Aciu visoms uz grazius zodzius , po truputi laikomes, visa savaite nieko nevalge, veterinaras suleido antibiotiku ir milteliu geriamu paskyre, tai vos grizus namo is kart sulapnojo savo porcija O pas gydytojus tai ji lankytis nuo mazens nemegsta, dabar irgi, nuvezem, o ten reikia laipteliais uzlipti, tai atsigule pries laiptus ir viskas, nesijudina nei is vietos reikejo ant ranku poniute nesti