QUOTE(Vicious Vici @ 2010 06 08, 17:49)
man atrodo, kad dauguma taip ieško, būtent panašaus į senąjį, pati taip dariau. Bet jau po kelių dienų supranti, kad panaši gali būti tik išvaizda, tikrai ne charakteris, nes kaip ir žmonės, gyvūnai yra nepakartojami.
tai va ir as stengiuosi galvoti, kad reikia dziaugtis, kad gali suteikti suneliui gera gyvenima, padaryti ji laimingu.
ir kiekvienas naujas suo suteiks vis nauja patirti, nes kiekvieno ju meile bus kitokia.
QUOTE(Justesea @ 2010 06 10, 14:12)
"Išties, kaip suvokt ir priimt tai, kad širdies džiaugsmas, meilė ir ištikimybė praranda fizinį pavidalą? Mes esam taip įpratę ir įpratinti prie materialumo, apčiuopiamumo. Ir man atrodo, kad labai teisingai pastebėjai, jog mūsų gyvūnų misija yra išmokyti mus mylėti grynuoju pavidalu. O gal tas dalykas, kad jie paprastai išeina anksčiau už mus ir palieka mums visą savo meilę be jokio fizinio apčiuopiamumo, ir yra visų svarbiausia, ką turim suprast?"
labai graziai pasake.
mane labai paguodzia kad turiu antra suni... kazkaip vis yra kam ta meile nukreipti, namai ne tusti... mes namo griztam, is kart ji i lauka vedam, dar griztam namo o jis sukasi apie kojas, glaudziasi ir unkscia - paperka mane jo meile ir istikimybe...