na gal siek tiek ne i tema, nes cia raso apie gyvunus, kurie paseno....
pasiskaiciau, apsiverkiau ir nutariau idet savo posma, is kitos temeles, kuri buvo rasyta 2008-06-20
teko ir man su dviem gyvuneliais issiskirti.
pries kelis metus man atidave balta katyte. kaip zinia balti katinai daznai buna kurti, na ir si katyte buvo kurcia. ji net vardo neturejo, nes ji negirdejo kaip sauki, bet tai buvo pats mylimiausias gyvunas, nes ji kazkokiu budu zinodavo kada prieiti, zinodavo kada grizti namo, jos visada ir visur budavo. vienu zodziu tai buvo mylimas gyvunelis be jokiu priekaistu. tik va tas gyvunelis buvo pora kartu iskrites is 4-o auksto. kadangi jokiu isoriniu pozymiu nesimate, i vetus nesikreipeme. praejo kiek laiko, kate eme vemti, bandem duot zoles, manem, kad issivalys skrandukas ir viskas vel susitvarkys. is pradziu lyg ir susitvarke, bet paskui tie vemimai padaznejo. tuomet nuejom pas veta ir vetas skyre gydyma. kazkokios ypatingos ligos nerado, bet kaip ne keista katyte dar ta pati vakara numire. tai buvo asaru pakalne mano dukrai ir man. paskambinau vetui ir pasakiau, kad kate mire, jis nepatikejo, sake, kad jei noriu tai gali ir skrodima atlikti. bet nieko nedariau. pagalvojau, kad vis tiek jau nieko nepakeisiu, net ir zinodama nuo ko ji mire.
po sios katytes isigijau kita. paskui dar kita, bet tikrai pamirsti gyvunelio neimanoma, jo niekas neatstos.
o dabar pati liudniausia dalis. vakar gavau uzmigdyti kalyte. uzvakar dukra isejo su kalyte pasivaikscioti. kalyte vedama tik su pavadeliu, nes yra megeja ieskoti visokiu maisto atlieku, del ko buvo apsinuodijus, tad kad kaip nors sudrausminti, vedziojame tik su pavadeliu. pavadeli as uzdejau pati, idaviau dukrai ir isleidau. nepraejo ne 10 minuciu kai grizo dukra nesina sunimi ir pasake, kad suni masina partrenke. paklausiau kaip tai galejo nutikti, tai pasake, kad suo pamate kate ir puole ja vytis, issinere is pavadelio ir paskui kate per gatve. kate sekmingai perbego, o suni masina partrenke. suo net is vietos nepakilo, tik inkste is skausmo. kai parnese, puoliau skambint vetui, kad paziuretu kas suniui. as radau, kad sutiko mus apziureti, neziurint i tai, kad ne viena vet.klinika jau nedirbo. ir apsimoviau basutes , bei netycia uzkliuvau suns kojyte ir nustebau, kai ji ne ne cyptelejo, o juk buvo tokia jautruole, nagiukus patys nekirpdavom, budavo gaila, duodavom vetui. tai va nuvykom pas veta, tas apziurejo ir suleido vaistu nuo soko, skausmo, ir raminanciuju. sake, kad sunelis siek tiek pamiegos. ka jus, nei suo nei as nemiegojom visa nakti. as is solidarumo pasiklojau ant grindu, kad but salia savo drauges, o ji vargsele vis bande stotis. gal is pradziu veike vaistai, o paskui pradejo inskti, tai vos sulaukem ryto. ryte skambinau vetui, kad susitarti del rentgeno nuotrauku. liepe perskambint po valandos. tos minutes buvo tokios ilgos. pagaliau prisiskambinau ir gavau sutikima, kad mus priims. atvykus apziurejo suniuka, paklause kas nutiko ir suleido vaistuku, kad padaryti rentgeno nuotrauka. matyt suniukui toks sokas, kad vaistai nesuveike ir jis neuzmigo. uz duru girdejosi, kaip suo inkscia ir loja is skausmo. pagaliau pasikviete vetas ir atidave nuotrauka. paklausus kokios prognozes, pasake, kad luzio nera. nors nakti lindo tik pacios blogiausios mintys, kad reiks atsisvekint su suneliu, apsidziaugiau suzinojus gera naujiena, ka nera luziu. susiruosiau vaziuot pas veta, kur gydomes, bet drauge tiesiog pasiule, kad negaist laiko paprasyti, kad gydyma skirtu tas pats gydytojas ir ka mes grizome ir papraseme, kad mus priimtu gydymui. tas pats vetas vel eme klausinet smulkiau apie avarijos detales, ir pasake, kad reikia daryt dar viena nuotrauka. as pati laikiau suni, kol buvo daromas rentgenas ir ka. ... kai atejo vetas jis nieko nepasake, o tik nuotrauka parode - nereikejo buti gydytoju, kad suprastum jog stuburas pazeistas. vetas pasake, kad galima operuot, bet tokios operacijos sekme tik 50 procentu, daro tik kaune. apsipyliau visa asaromis. ka daryt, ar dar bandyt, ar jau paleist savo mazyte, kad nebesikankintu. priesakyje 4 iseigines dienos, tad neaisku ar kas darys operacija, be to neturiu kuo nuvest kalyte, - MB su masina isvykes, o autobusu lyg nelabai tokia kelione - pati is klaipedos. nuprendziau, kad nebekankinsiu.... o pati tiek pergyvenu, lyg buciau davus sutikima i elektros kede... paprasiau veto, kad leistu pabut, kol bus atliekama autonazija, bet vetas neleido sakydamas, kad suniukui stresas, todel gavau iseit. paskui pakviete, o mano sunyte jau gulejo be jokiu gyvybes zenklu. man bebunant matyt atsipalaidavo viskas, nes apsislapino, apsikakojo. vetas paaiskino, kad sunys mirdami neuzsimerkia. o man tiek pagailo mano mazyles, kad net mirti palikau viena. manau, kad ji suprato, kad nusprendziau jos likima, nes tik ramiai gulejo ir ziurejo liudnomis akimis.
net oras pasikeite per kelias minutes, tiek pradejo lyti. pagalvojau, kad net gamta ir ta liudi. nors ir darbo diena buvo, bet apie darba galima galvot, kai savo geriausia drauga pasiunti myriop.... tur but nera skaudziau, kai turi duot sutikima, kad tavo geriausias draugas turi iseit is sio pasaulio. sutinku, kad sunku issiskirt su draugu, kai jis pasensta, tiesiog su tuo susitaikai, nes mes visi senstam, tik esme tame, kad zmones mirsta patys, o uz gyvunus nusprendziame mes. bet tur but skaudziausia, kai prarandi drauga netiketai, kai matai jo kancias.
atrodo viska parasiau.... gal siek tiek palegvejo. sako, kad popierius viska iskencia, tai ir cia panasiai kaip laiskas.
zinau, kad niekas neatstos mano kalytes, taip mylejau ja, tiesiog laikiau ja savo vaikeliu... mano MB tiek mylejo sia kalyte, kad budamas zvejybos fanu uz ja buvo pasiryzes atiduot visas meskeres ir net priedo automobili, tai isivaizduokit kiek jis pergyveno suzinojes kas nutiko. sake, kad jokiu sunu daugiau, bet praejus kelioms valandoms, jis paskambino ir paprase, kad paieskociau suniuko, butent tos pacios veisles. as jau pati kuriau tokius planus, kad reikia kazka isigyt, kad suteikti silumos kitam gyvuneliui, kurios nespejau suteikti savo kalytei. namie yra kate, bet ji pati sau seimininke, suniuko ji neatstoja....
siuo metu jau turiu nauja drauga - maza kalyte, beje tos pacios veisles. aisku, kad myliu ir lepinu, bet visada pamenu savo pirmaja drauge ir zinau, kad tikrai jos nepamirsiu
Kad niekas neužknistų, nieko nenuknistų, niekad neapknistų ir nieko neišknistų!!!
"Už pinigus gali nusipirkti gerą šunį, bet uodegos už pinigus jis nevizgins." (H.V.Šo)
Dieve, aš noriu storos piniginės ir plono liemens. Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeitą kartą...