. kai apgalvoji, jam jau buvo 13 metų, bet visada ne laikas išeiti................... jis buvo labai labai geras šuo, draugas ir šeimos narys
labas vakaras,šiandien diena baigiasi labai liūdnai, teko užmigdyti brolio šuniuką MAKSĄ, nes visą suparalyžiavo . kai apgalvoji, jam jau buvo 13 metų, bet visada ne laikas išeiti................... jis buvo labai labai geras šuo, draugas ir šeimos narys
. kai apgalvoji, jam jau buvo 13 metų, bet visada ne laikas išeiti................... jis buvo labai labai geras šuo, draugas ir šeimos narys
šeštadienį i vaivorykštės šalį iškeliavo mano mylimukas, nors buvo pagerėję jam šiek tiek, bet sustojo šidelė atrodo, kad jis atbėgs, padės galvą ant kelių, o jo nebėra, tik nuotraukos jo, anksčiau pagalvodavau, kaip bus kai ateis ta diena, bet kad taip skaudės ir bus liūdna 
tėtis guodžia save, kad bent gražiai sava mirtinimi
atrodo, kad jis atbėgs, padės galvą ant kelių, o jo nebėra, tik nuotraukos jo, anksčiau pagalvodavau, kaip bus kai ateis ta diena, bet kad taip skaudės ir bus liūdna tėtis guodžia save, kad bent gražiai sava mirtinimi
QUOTE(Vega_ @ 2008 06 25, 14:49)
šeštadienį i vaivorykštės šalį iškeliavo mano mylimukas, nors buvo pagerėję jam šiek tiek, bet sustojo šidelė atrodo, kad jis atbėgs, padės galvą ant kelių, o jo nebėra, tik nuotraukos jo, anksčiau pagalvodavau, kaip bus kai ateis ta diena, bet kad taip skaudės ir bus liūdna tėtis guodžia save, kad bent gražiai sava mirtinimi
atrodo, kad jis atbėgs, padės galvą ant kelių, o jo nebėra, tik nuotraukos jo, anksčiau pagalvodavau, kaip bus kai ateis ta diena, bet kad taip skaudės ir bus liūdna tėtis guodžia save, kad bent gražiai sava mirtinimilabai uzjauciu, jis bus gyvas jusu mintyse... laikykites
didžiulė užuojauta 
man irgi atrodo, kad nuprotėsiu, kai savo Jeannie neteksiu, nežinau kaip kiti jorkai, bet jinai man tokia neeilinė... net nežinau, kažkada skaičiau tokią baiką, kad kai kurie šunys yra asmenybės, kažkada buvusios žmonėmis... kad ir kiek tai durnai kažkam skambėtų, bet aš tuo pradedu įtikėti stebint kai kuriuos šunis
todėl suprantu, kad kai kuriems šuns netekimas lygus artimojo netekimui... man irgi bus tas pats...
man irgi atrodo, kad nuprotėsiu, kai savo Jeannie neteksiu, nežinau kaip kiti jorkai, bet jinai man tokia neeilinė... net nežinau, kažkada skaičiau tokią baiką, kad kai kurie šunys yra asmenybės, kažkada buvusios žmonėmis... kad ir kiek tai durnai kažkam skambėtų, bet aš tuo pradedu įtikėti stebint kai kuriuos šunis
todėl suprantu, kad kai kuriems šuns netekimas lygus artimojo netekimui... man irgi bus tas pats...
greit neuzsimirsi, as turejau 15 metu suni, po jo mirties, po pusesmetu kita isigijau, as myli ir ta, ir sita, bet jos negalyma lygint niekaip, kaip mylejau savo pudeli, manau niekad nemylesiu kito suns, ir ji visam laikui liks mano atminty... truputi jauciuos pries ja kalta, del to kad uzmigdziau, net nemacfiau kaip ir kas tai dare... neislaike nervai, isejau.. kad kita suni isigijau... Bet jos labai panasios, charakteriai labai panasus, gal del to kad vienas seimininkas... tai vat
QUOTE(Vicious Vici @ 2008 06 25, 15:41)
didžiulė užuojauta
man irgi atrodo, kad nuprotėsiu, kai savo Jeannie neteksiu, nežinau kaip kiti jorkai, bet jinai man tokia neeilinė... net nežinau, kažkada skaičiau tokią baiką, kad kai kurie šunys yra asmenybės, kažkada buvusios žmonėmis... kad ir kiek tai durnai kažkam skambėtų, bet aš tuo pradedu įtikėti stebint kai kuriuos šunis
todėl suprantu, kad kai kuriems šuns netekimas lygus artimojo netekimui... man irgi bus tas pats...
man irgi atrodo, kad nuprotėsiu, kai savo Jeannie neteksiu, nežinau kaip kiti jorkai, bet jinai man tokia neeilinė... net nežinau, kažkada skaičiau tokią baiką, kad kai kurie šunys yra asmenybės, kažkada buvusios žmonėmis... kad ir kiek tai durnai kažkam skambėtų, bet aš tuo pradedu įtikėti stebint kai kuriuos šunis
todėl suprantu, kad kai kuriems šuns netekimas lygus artimojo netekimui... man irgi bus tas pats...
o aš tikiu, kad jie asmenybės, šeštadienį verkėm visi, tėtis mane ramindamas, mama prisiminus koks jis gudruolis buvo, o visi suaugę juk, kiti sako juk čia tik šuo, bet mums jis buvo kaip mažiausias vaikas, niekad į jį nieks nežiūrėjo kaip į šunį dabar aplink jo nuotraukas apsodinau pliušinius šuniukus ir nors tvirtai žinau, kad kai tik galėsiu auginsiu šuniuką ar net kelis, bet Rinas visad bus ne toks, jis ypatingas, man kaip jaunesnis brolis buvo, ir neįsivaziduoju tėvų namų be jo
visoms labai dėkui už palaikymą
QUOTE(pieniu_vynas @ 2008 02 10, 21:35)
mano senukas, kurio jau beveik metai nebera, kuo turejo daugiau metu, tuo tapo oresnis, santuresnis ir protingesnis. buvo nepakeiciamas pasivaiksciojimu draugas: namie atrode varganai, taciau lauke begdavo smagia ristele ir nepasakytum, kad jam dvylika ar trylika metu. zinoma, kailis jau nebebuvo toks, kaip jaunystej, snukutis praziles, bet mego laigyti is sirdies. is zvilgsnio suprasdavo, ar galima eiti per gatve (baisi nostalgija, nes su dabartiniu neklauzada nesusitvarkau). baisiai mylejo mano teva, i senatve sis jausmas atsirado. laukdavo ir laukdavo. zodziu, toki as ji ir prisimenu, ramu, isdidu..
ech, pasiilgstu as to mielo snukucio ir grakstaus begiojimo..
ech, pasiilgstu as to mielo snukucio ir grakstaus begiojimo..
Jūs labai gražiai parašėte.
Tiesiog kiek sunku, kad ir man jau tenka skaityti tokią temą..
prieš pusmetį saviškei išoperavom 4 pieno liaukų auglius, dabar gydomės kepenų uždegimą..sveiksta. Tik vienas augliukas vėl ataugo.. 
ech..o prisimenu kaip parsivežėm, prieš 10 metų.. apsysiojo mane mašinoj..paskui nugriaužė nuomojamo kambario nuomojamos lovos koją, teko knygų krūvą pakišt, kad galėčiau miegot.. 
o dabar pasitinka visada oriai, nešokinėja kaip mažoji buldogytė iš laimės, tiesiog prieina palaižo ranką.., visada palydi mane į kiemą gerti kavos, tiesiog guli prie kojų ir palaiko kompaniją..supranta viską: su kuriuo pavadėliu pas veterinarą, o su kuriuo pasivaikščiot.. 
kantriai laukia kol iššukuoju pražilusią kuprą..
QUOTE(Atiduj @ 2008 06 25, 18:00)
Jūs labai gražiai parašėte.
Tiesiog kiek sunku, kad ir man jau tenka skaityti tokią temą.. prieš pusmetį saviškei išoperavom 4 pieno liaukų auglius, dabar gydomės kepenų uždegimą..sveiksta. Tik vienas augliukas vėl ataugo.. ech..o prisimenu kaip parsivežėm, prieš 10 metų.. apsysiojo mane mašinoj..paskui nugriaužė nuomojamo kambario nuomojamos lovos koją, teko knygų krūvą pakišt, kad galėčiau miegot.. o dabar pasitinka visada oriai, nešokinėja kaip mažoji buldogytė iš laimės, tiesiog prieina palaižo ranką.., visada palydi mane į kiemą gerti kavos, tiesiog guli prie kojų ir palaiko kompaniją..supranta viską: su kuriuo pavadėliu pas veterinarą, o su kuriuo pasivaikščiot.. kantriai laukia kol iššukuoju pražilusią kuprą..
Tiesiog kiek sunku, kad ir man jau tenka skaityti tokią temą..
prieš pusmetį saviškei išoperavom 4 pieno liaukų auglius, dabar gydomės kepenų uždegimą..sveiksta. Tik vienas augliukas vėl ataugo.. ech..o prisimenu kaip parsivežėm, prieš 10 metų.. apsysiojo mane mašinoj..paskui nugriaužė nuomojamo kambario nuomojamos lovos koją, teko knygų krūvą pakišt, kad galėčiau miegot.. o dabar pasitinka visada oriai, nešokinėja kaip mažoji buldogytė iš laimės, tiesiog prieina palaižo ranką.., visada palydi mane į kiemą gerti kavos, tiesiog guli prie kojų ir palaiko kompaniją..supranta viską: su kuriuo pavadėliu pas veterinarą, o su kuriuo pasivaikščiot.. kantriai laukia kol iššukuoju pražilusią kuprą.. kaip gražiai parašyta
gaila , kad manes niekas nebepasitinka
QUOTE(Vega_ @ 2008 06 25, 16:44)
o aš tikiu, kad jie asmenybės, šeštadienį verkėm visi, tėtis mane ramindamas, mama prisiminus koks jis gudruolis buvo, o visi suaugę juk, kiti sako juk čia tik šuo, bet mums jis buvo kaip mažiausias vaikas, niekad į jį nieks nežiūrėjo kaip į šunį dabar aplink jo nuotraukas apsodinau pliušinius šuniukus ir nors tvirtai žinau, kad kai tik galėsiu auginsiu šuniuką ar net kelis, bet Rinas visad bus ne toks, jis ypatingas, man kaip jaunesnis brolis buvo, ir neįsivaziduoju tėvų namų be jo
visoms labai dėkui už palaikymą
visoms labai dėkui už palaikymą
Nuoširdžiai užjaučiu,žinau ir gerai suprantu,ką tai reiškia...Per 10 metų Jis tapo mums daugiau nei Šuo.Kai supratome,kad netenkame Jo, to mieliausio,brangiausio,protingiausio draugo,nesigėdydami ,kaip vaikai ,verkėme balsu visi šeimos nariai. Jis mums buvo ypatingas ,gal dėl to,kad pirmas .
Tada žinojau viena,kai apgis netekties žaizdos,būtinai turėsiu tokį pat kitą seteriuką.
Beveik po metų į mūsų namus atkeliavo Jis,mielas mažylis,padėjęs užpildyti tą tuštumą,kuri atsirado,netekus nepakartojamo mūsų draugo.
Nuolat Jį prisimenu ir,kad ir labai nenoriu,bet dažnai lyginu su mūsų mažyliu padauža. Kaip bebūtų keista,žiūrėdama į mažylį,matau daug anatominių panašumų,tačiau temperamentas,charakteris,jei galima taip pavadinti, daug kuo skiriasi...Išdidus,paklusnus,protingas,išmintingas,be galo prieraišus...Ne veltui buvo vardu Seras .Niekad Jo nepamiršiu.
Mažylis-uraganas,palyginti su Juo,pirmuoju mūsų numylėtiniu. Šis charakteriu kitoks,tačiau tikrai ne mažiau mylimas,nei Seras... Kai kad net pagalvoju,kad labiau net lepinamas.
Neliūdėkite labai,tegul Jūsų numylėtinis laksto kartu su kitais amžinos medžioklės plotuose, laikas gydo ,o į Jūsų namus tikrai kada nors vėl atkeliaus Jis... Reikia luktert...
