Prieš kelias dienas grįžau iš saulėtosios Italijos (labiau centrinė ir pietinė dalys) - ten dienomis dar tikra vasara, o vakarais - šiltas ruduo
Keliavome išsinuomotu automobiliu tokiu maršrutu
Milanas-Verona-Venecija-La Spezia ir Cinque Terre-Piza-Florencija-San Gimignano-Siena-Neapolis (tik pravažiavome automobiliu, ir ačiū dievui)-Pompėja ir Vezuvijus-Amalfi Coast-Alberobello-Bari-Milanas 
Gal suguldysiu pasakojimą į fotoreportažą, o dabar tik labai trumpai apie svarbius, mano nuomone, faktus keliaujant po Italiją.
Kuras ir viskas, kas susiję su auto:Kuro kainos Italijoje ne tokios nuoseklios kaip Lietuvoje. Mes išsinuomavome dyzeliuką. Pastebėjome, kad dyzelio kainos degalinėse svyravo nuo 1.11 iki 1.32 euro. Nieko sau kainų šuoliai
Labai džiagiamės, kad mums pavyko piltis kuro ko gero mažiausiomis kainomis. Tad verta anksčiau nei ištuštės bakas atidžiau pastebėti pakelės degalines ir kuro kainas jose - taip mums pavyko kurą piltis po 1.11 ir 1.14 euro už litrą
Benzino kainos Italijoje didesnės - prasideda nuo 1.24 euro, bet matėme ir po 1.38.
Italai išties yra apsipykę su kelių ženklais, bet argi čia naujiena
Pirma, vietiniai nelabai jų paiso, laksto akis išdegę. Nenustebkite, jei gausite šviesų mirksėjimo pliūpsnį į veidrodėlį - italas tiesiog nori, kad jūs grečiau važiuotumėte
Mes keliuose sąžiningai laikėmės nurodymų, nors kai kur, ypač greičio ribojimas iki 60 ar 80 km/h atrodė juokingai, nes kelias kuo puikiausias :hmmm Tiesa, buvo mums ir tokių atvejų, kai važiuodami 90 km/h greičiu staiga pamatome ženklą, kuris nurodo, kad greičio ribojimas iki 60 km/h ką tik baigėsi. Bet juk prieš tai ženklo, įspėjančio apie tokį greičio ribojimą nė nebuvo. Bet šiaip keliai tikrai Italijoje geri, ir ne tik automagistralės, tad važiuoti saugu ir gera
Kavinės ir restoranai:Maistas Italijoje bent man tai fantastiškas. Kelionės metu stengėmės ragauti kuo daugiau dar neragautų valgių, sūrių, kumpių
Tačiau apsigavome Italijoje jau pačią pirmą dieną
Veronoje vakare sumanėme paskanauti kavos. Užsukome į mums patrauklią kavinukę, kurioje siūlė daugiau nei dvi kavos rūšis. Prie baro užsisakėme, ko pageidaujame. Pastebėjome, kad prie jo stovi daug žmonių, o staliukai pustusčiai. Bet dar nežinojome apie šią italų gudrybę ir atsisėdome prie stalo. Kavą atnešė, buvo gardi, gavome sąskaitą - susimokėjome, tik kainos buvo didesnės nei parašyta meniu. Pasiaškiname, pasirodo, nemažai kavinukių Italijoje turi dvi kainas - viena taikoma stovint prie baro, kita - sėdint prie stalo (it. tavolo)
Aišku, barmenas galėjo ir anksčiau paaiškinti. Nuo to karto atidžiai stebėjome ar nėra kavinėje į kurią norime užsukti dviejų kainų tarifų
Tiesa, apie kavą, mano kompanjonas yra didelis jos gerbėjas ir mėgsta gerti didelėmis porcijomis
Jei ir daugiau kavos gerbėjų vyks į Italiją, žinokite, jie neturi kelių dydžių puodelių ir tiek daug kavų rūšių kaip kad pas mus siūlo Coffe inn'as ir panašios kavos kavinės. Italai mėgsta ir dažniausiai geria tiesiog espresso.
Kitas niuansas, daugelis restoranų iš karto taiko net kelis mokesčius - už aptarnavimą ir už stalo padengimą. Už aptarnavimą dažniausiai nurodo tam tikrą procentą nuo sąskaitos dydžio - jis svyruoja nuo 9 iki 15 proc. (Venecijoje ko gero buvo didžiausi), o stalo padengimas kiekvienam žmogui dažniausiai atsieina po 2 eurus. Apie tai jie informuoja meniu, žinoma, nedidelėmis raidelėmis arba pirmame, arba paskutiniame puslapyje, tad verta jį pavartyti iš karto lauke, jei nenorite mokėti papildomai. Kartais taikomas tik vienas iš šių mokesčių, bet mums pavyko dažniau valgyti tokiuose, kur jokių papildomų mokesčių nėra
Neretai jie tai akcentuoja savo iškaboje ar meniu, tereikia šiek tiek paieškoti, kiek toliau nuo centrinių gatvių paėėti
Labai rekomenduoju paragauti lengvo gėrimuko su laipsniais
"Spritz" - jo būna kartaus ir saldaus, puiki atgaiva ir puikus aperatyvas. Būtinai paieškokite ir paragaukite picos, kepamos tikroje krosnyje, kuri kurianama malkomis. Mums tokią pavyko skanauti Pizoje, Alberobello, Amalfi Coast, bet tikiu, kad ir kituose miestuose yra šeimyninių picerijų, kur picos kepamos pagal senasias tradicijas. Žinoma, man pasta su jūros gėrybėmis yra
Tiesa, jie į makaronus labai mėgsta dėti daug pomidorų, o aš jų nelabai mėgstu makaronų patiekaluose, bet visur mielai sutikdavo man patiekalą pagaminti be jų.
Anglų kalba:Didžiuosiuose miestuose, kuriuose ko gero visais metų laikais knibžda turistų (Venecija, Verona, Florencija, Piza) susikalbėti angliškai visiškai neproblema. Nors ir laužytai, bet pakankamai sklandžiai italai ja kalba juose. Keliaujant piečiau ir užsukant į mažesnius, bet nuostabius Italijos miestelius, anglų kalbos žinios ima slobti, pvz.: Alberobello mums ko gero niekur nepavyko susikalbėti angliškai, tačiau gestais, šypsenomis ir mimikomis bendravimas vyksta pakankamai sėkmingai
Mažesnių Italijos miestų gyventojams tiesiog apsala širdis, kai turistai bent kelis žodžius žino jų kalba. Kelis kartus net gavome pagirimų, kad šiek tiek kalbame itališkai.
Gal kol kas tiek, nes iš tiesų visko labai daug sukasi galvoje po kelionės, dar nė nuotraukos gerai neperžiūrėtos, neatrinktos, o ir įspūdžiai dar ne visi susigulėję. Siekiu čia parašyti labiau apie praktiškus dalykus, o ne apie savo įspūdžius
Tikiuosi, kam nors tai bus naudinga
Vėliau gal dar parašysiu kokį galabėlį informacijos. O jei kas kam įdomu, klauskite.
tikrai vertas demesio.
Ir kaip diena? Na ne visur ta temperatura vienoda. Pas mus +20 vienai, ten kitaip. Ar imti paltuka? Ar uztektu vasariniu drabuziu + storesnis megztukas. 
