QUOTE(volpe @ 2010 07 29, 17:46)
na musu nuomones nelabai sutampa.o svarbus reikalai gali buti ne ti organizuoti:mano drauge man paliko savo sunu nes vyras i avarija pakliuvo ir vidury nakties turejo lektyi i ligonine.vaikiui 5 metai ir nei karto be mamos nebuvo likes,tai man sako:bet mama gris,nepaliks manes cia,ji mane myli....ir daug kartu teko susidurti su panasio situacijom
ùo apie vyrus tai visai ne i ta puse:ir vyrai rupinasi vaikais,bet jei vyras kviecia zmona,o ji atsako:palauk,tas verkia,tas saldainio nori,ana reikia pavalgydinti,nors vyrukui jau 6 metai...vyras antroj eilej lieka.
plius viena karta metuose,kad vaikas pas senelius liks nematau jokio blogio: as uzaugau su seneliais,su tevais budavau retai,nes dirbdavo,ir tikrai psicologiskai man tai nepakenke:as zymiai daugiau pasitikiu savimi,negu kad manos pazystamos uzaugusios po mamo sijonu.
Mano vyresnėlis, visada prabuvęs su manimi namuose, kai buvo pratinamas į darželį, buvo labai pasitikintis savimi ir lengvai pritapo, net auklėtojos stebėjosi. Sakė, kad seniai matė taip lengvai pritampantį vaiką, kad visi tokie būtų.
O dėl jūsų draugės vaiko tai nieko nuostabaus, kad taip sureagavo. O kaip kitaip sureaguoti, kai jį mama išveža vidury nakties pas "tetą", su kuria menkas kontaktas yra. O jūs bandėte savo vaikus vidury nakties išvežti ir palikti juos kažkam? Manot, jie nebūtų pasimetę?
Ir šiaip nieko blogo nematau, jei mama rūpinasi šešiamečiu. O ko tam vyrui reikia iš žmonos tuo momentu, kai vaikas verkia? Gal vyras konkuruoja su vaiku, pavydi dėmesio? Vyras jau suaugęs, galėtų palaukti arba pats pasirūpinti vaiku.
Be to, kas jums sakė, kad blogai palikti vaikus seneliams vieną kartą metuose? Kiekvienam savo. Jūs turite poreikį vaikus palikti kažkam, pabūti dviese-jūsų teisė, jums to reikia. Mes neturim kam palikti, tai ir nepaliekam, bet dėl to diskomforto nejaučiam.