QUOTE(kusachius @ 2009 01 22, 21:42)
labai ačiū 
bandysiu mamai pasiūlyti šį receptą. Atrodo labai sveika, ir be abejo žymiai skaniau nei grynas petražoles kramtyt 
bandysiu mamai pasiūlyti šį receptą. Atrodo labai sveika, ir be abejo žymiai skaniau nei grynas petražoles kramtyt Į sveikatą
Papildyta:
QUOTE(minte_7 @ 2009 01 22, 21:32)
Naminę duoną kepu jau metus su puse.
Proporcijų tikslių negaliu parašyti, kadangi viską dedu iš akies.
Pirmiausia į dubenį sudedu: ruginius miltus (eko), druską, kmynus ir užplikau
vandeniu, tačiau vanduo turi būti ne verdantis, o truputį pravėsęs (apie 80°C).
Viską permaišau šaukštu (naudoju medinį, su juo maloniau dirbti), tuomet reikia palaukti, kad masė atauštų iki 40°, ar žemesnės. Tuomet supilu raugą (jį turiu visada šaldytuve nuo praėjusio kepimo). Kadangi dedu nuosavo raugo, mielių nebereikia. Masę permaišau šaukštu ir palieku pridengtą rankšluosčiu, kad pasidaugintų raugo bakterijos. Maždaug pusdieniui.
Po to visada šiek tiek tos tešlos įsidedu į 0,2 L indelį ir įsidedu į šaldytuvą jau sekančiam kepimui. Tuomet dedu priedus (pagal skonį - saulėgrąžų, linų sėmenų, moliūgų sėklų). Įpilu kokios nors rūgšties (dažniausiai svarainių sulčių). - nors jos nebūtinos. Tada dedu sausus miltus ir minkau rankomis, kol tešla nebelimpa prie rankų. Miltus dedu arba ruginiu (eko), arba kvietinius rupius (eko). Man skaniau su kvietiniais. Tada formuoju kepaliukus. Suformuotus palaikau kokią valandą ir kepu. Tiesa kepaliukų viršu patepti vandeniu ar aliejumi, kad blizgėtų, ir kepaliukus truputį įpjauti, kad kepant nesuplyštų.
Proporcijų tikslių negaliu parašyti, kadangi viską dedu iš akies.
Pirmiausia į dubenį sudedu: ruginius miltus (eko), druską, kmynus ir užplikau
vandeniu, tačiau vanduo turi būti ne verdantis, o truputį pravėsęs (apie 80°C).
Viską permaišau šaukštu (naudoju medinį, su juo maloniau dirbti), tuomet reikia palaukti, kad masė atauštų iki 40°, ar žemesnės. Tuomet supilu raugą (jį turiu visada šaldytuve nuo praėjusio kepimo). Kadangi dedu nuosavo raugo, mielių nebereikia. Masę permaišau šaukštu ir palieku pridengtą rankšluosčiu, kad pasidaugintų raugo bakterijos. Maždaug pusdieniui.
Po to visada šiek tiek tos tešlos įsidedu į 0,2 L indelį ir įsidedu į šaldytuvą jau sekančiam kepimui. Tuomet dedu priedus (pagal skonį - saulėgrąžų, linų sėmenų, moliūgų sėklų). Įpilu kokios nors rūgšties (dažniausiai svarainių sulčių). - nors jos nebūtinos. Tada dedu sausus miltus ir minkau rankomis, kol tešla nebelimpa prie rankų. Miltus dedu arba ruginiu (eko), arba kvietinius rupius (eko). Man skaniau su kvietiniais. Tada formuoju kepaliukus. Suformuotus palaikau kokią valandą ir kepu. Tiesa kepaliukų viršu patepti vandeniu ar aliejumi, kad blizgėtų, ir kepaliukus truputį įpjauti, kad kepant nesuplyštų.
O duonytę kur kepate? Ar elektrinėje orkaitėje pavyktų?
O tas raugas tai pradžioje vis tiek iš mielių buvo daromas ar kaip? 
