Pradedam nuo pradžių
.
Ghi sviestui gaminti tinka tik natūralus, nesūdytas ir be jokių priedų sviestas, pagamintas iš grynos grietinėlės.(pagal taip, kaip išverda ghi, galima spręsti apie parduodamo sviesto kokybę
)
Dėti į puodą (geriau storadugnį ir nedidelį, kad susidarytų storesnis sviesto sluoksnis) ir pradėti lydyti ant lėtos ugnies. Puodas turi būti atidengtas. Nuo to momento, kai padėtas sviestas į puodą, jo neliesti, jokiu būdu negalima jo maišyti. Jis lėtai tirpsta ir lydosi, lėtai verda, sluoksniuojasi į 3 sluoksnius. Iš pradžių jis bus matinis, nesimato jokių sluoksnių. Palaipsniui kyla putos, kurias reikia atsargiai nugriebti, kad nesumaišyti sviesto, jo sluoksniavimosi. Pradeda matytis skaidrėjantis antrasis sluoksnis. Vis reikia palengva nuiminėti atsirandančias putas, ima aiškiau matytis apatinis - trečiasis sluoksnis - rudas. Kantriai išlaukus, pamatome visiškai skaidrų, gintarinį išlydyto sviesto 2-jį sluoksnį, virš puodo pasklinda nuostabus kvapas, bylojantis apie proceso sėkmę. Tada atsargiai (kad nesumaišyti frakcijų) nuimamas puodas nuo ugnies ir sviestas perkošiamas per švarią marlę (kelių sluoksnių, tik tada išsaugomas sviesto nepriekaištingas skaidrumas) į stiklinį indą ir paliekamas kambario temperatūroje atvėsti. Atvėsęs sviestas bus šviesiai gintarinis ir matinis. Tuomet, uždarame inde jį galima jau dėti šaldytuvą.
Turime nuostabaus skonio ir kvapo produktą, stiprinantį organizmą, gelbėjantį nuo įv. ligų
. Galima jį dėti į košes, joms priduoda dievišką skonį
, tepti ant duonos ar naudoti kitur. Tibete jį deda net į arbatą. Skonio dalykas. Jau nekalbant apie gydomąsias ghi savybes
.
Svarbu. Ghi turi būti
geltonas. Jeigu išlydytas sviestas nors ir šviesiai rudas, jis netinkamas- sviestas yra sudegintas. Atšalus visiškai aiškiai matysis. Todėl virti reikia ant lėtos ugnies. Kantrybės