As irgi daznai saves nekenciu uz pykti, bet esu tokio bjauraus budo, kaip spirgas keptuvej, ir nervinga daznai, pati tai zinau, tad stengiuos daznai tvardytis. Siandien, pvz., maze pabudo 5 ryto nezinia ko, gal karsta buvo namie, ar ka... Ir pradejo lovytej dukt. Del manes tai tegul duksta, bet kad ji ten vartaliojas pirmyn atgal, atsigula kaip nors skersai, uzstringa, ir prasosi, kad atversciau. Man keltis reik atvertinet , na, ir taip kokius 20 kartu. O as dirbu naktimis (buhaltere) namie, baigiu tik kokia 4 ryto, tai man tos kelios valandeles miego oi oi kokios brangios... Nedirbt irgi negaliu, truksta pinigu katastrofiskai, o mazei tiek visko reikia... Tai toks siandien siutas paeme, griebiau ja, paguldziau , uzklojau, ir net uzrekiau , kad apsiramintu ir nedristu daugiau vartaliotis, net rusiskas keiksmazodis issprudo...
. Ji taip graudziai , bet su tokia meile ir pasitikejimu i mane paziurejo, tarsi sakydama - mama, as taip myliu tave, kodel ant manes sauki, kuo tau nusikaltau.... Na, zodziu, baiges tuo, kad ziurejau i ja lovyteje ir verkiau kruvinomis asaromis,paskui paemiau pas save i lova ir ten zaidem ilgai, kol ji vel uzmigo. Bet as jau nebeuzmigau. Taip sazine grauze. Paziuriu i ja miegancia, toki maza kaciuka, ir asaros vel rieda.....