QUOTE(egluuute @ 2006 12 20, 13:50)
mano maziukui 2 men,bet as ir pradedu su juo piktai sneketi,kai jis verkia,verkia ir nesuprasui,kas jam..paskui ir jo gaila buna ir ant saves pykstu,toks maziukas,taip lauktas...
nors maniskiai jau didesni,bet po siai dienai atsimenu,kaip parsivezus trecia mergyte is gimdymo namu man kilo didziulis pyktis-del ko ji niekaip neuzmiega,tai man net issprudo tokie zodziai,kad treksiu tave i siena.dabar kai pagalvoju buvau turbut pervargus,nedamiegojus
nejus vienos tokios. as ir pasakau savo maziukei kartais negraziu zodziu ir balsa pakeliu. dazniausiai tai atsitinka kai bunu pervargusi ir nedamiegojusi. paskui tik jau po laiko suprantu kad visai bereikalo ant to mazo padarelio bariausi. na bet jai ji parodo savo oziukus tai manau nieko cia blogo, mano manymu vaikucius reik auklet nuo pat mazu dienu, nes kitaip ateis tokia diena kai jau visiskai nebegalesiu su ja susisneketi. varyt oziukus nuo pat ju pradzios reik!
Mano didutei jau 3 su puse. Ir visko yra buve ir aprekus, ir subarus ir supurcius ir patampius, bet visada gailedavausi , o mano didute pradedavo verkti ir tiesia rankytes tai taip sirdi suspaudzia, kad paskui myluojames. Pykstu uz toki savo elgesi, galvoju asiliu asile , nors tai budavo daugiau ne pykcio priepuoliai, o jaudinimasis del vaiko, pvz. ziema vedini viena kambari, o ji puola susilus, tai rekiu nesavu balsu, bet manau vaikas jaucia, kad cia ne is pykcio , kad ja labiausiai myliu
As irgi buna tokiu momentu,kad nesusitvardau ir aprekiu savo mazyle,nors paskui labai gailiuosi,kad taip ar anaip pasakau Dazniausiai supykstu,kad ji zirzia,kad niekas nepatinka,kad ir ka bedarytum....Paprasciausiai reikia laiko ir kantrybes, kai prades kalbeti bus lengviau,bent jau gales pasakyti del ko zirzia
Visos juk zmones esam ir musu nervai ne gelezinai,ir as buvau susinervinus ir man issprudo keli zodziai,aisku paskui dar labiau ima pyktis ant saves,bet juk buna dienu,kada neissimiegi,negali prisiregistruot pas daktarus ar paprasciausiai ne ta diena buna.Manau visos mamos patiria tai,pacios save nusibaudzia,bet savo leliukus vistiek bepriotiskai myli..........
QUOTE(mamuleAistule @ 2007 01 18, 19:44)
Visos juk zmones esam ir musu nervai ne gelezinai,ir as buvau susinervinus ir man issprudo keli zodziai,aisku paskui dar labiau ima pyktis ant saves,bet juk buna dienu,kada neissimiegi,negali prisiregistruot pas daktarus ar paprasciausiai ne ta diena buna.Manau visos mamos patiria tai,pacios save nusibaudzia,bet savo leliukus vistiek bepriotiskai myli..........
Ir man ramiau pasidare, kad ne as viena neturiu kantrybes
ojoj, kokiu man zodziu yra issprude, kai buvau supykus ir grauziaus ir keikiau save, bet situacija kartojasi, nu nieko negaliu su savim padaryt, turiu tikra raganiu padukeli
Ant savo mazylio buvau gal pora kartu supykus, o tai buvo kai pati buvau pavargus, nepailsejus. Siaip i savo maziuka, ziuriu kaip ir rimta darba, suvokiu, kad "ka pasesiu, ta ir pjausiu". Todel stengiuos gerai miegoti, vakarais istrukstu is namu pasportuoti. Svarbu neuzsisedet prie puodu, itraukti i buiti vyra, ir kuo daugiau mylet save. To visoms ir linkiu