Įkraunama...
Įkraunama...

Pyktis ant mažo kūdikėlio

rekti nerekiu bet kai vyras namie tai atiduodu jam mazyte ir einu i kita kambari prasivedint lotuliukas.gif arba ka nors nuveikt. tikrai padeda ax.gif
Atsakyti
Į pagalvę išsirėkti - labai geras būdas. IR pati išsikrauni, ir ant vaiko nerėki. 4u.gif
Atsakyti
As tai buna susinervinu, kai uz plauku smarkiai tampo. Atrodo visus susirisu, susisegu, ale visvien bent viena atkapstys ir kad timptels. Buna bandau pikciau aiskintis, bet tada dar ir per nosi gaunu, ir jis sau kvatojas smagiai, kaip mes cia idomiai zaidziam doh.gif
Atsakyti
Zodziu ir man pasitaiko,kad aprekiu savo 8men. dukrele. Po to susigestu ir nuliustu del savo poelgio. Bet juk mes irgi zmones,turim savo nusistovejusia tvarka. O leliukai viska supainioja. Ir daug reikalauja. Stai tada ir neislaikom. Jiems augant mes mokomes buti mamomis, tai uzima ne metus ir ne dvejus. Bet su metais mes protingejam smile.gif
Atsakyti
Buna ir as pratrukstu blush2.gif Nakti kai nemiega ir pastovei keliotis reikia truksta kantrybe,bet kaip po to sirdele skauda verysad.gif Kad bariausi ant savo mazutes verysad.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
sveikutes mamytes.manau kad vaikai moka isvesti is kantrybes,bet svarbu neissilieti ant ju.o pakeltas tonas ar rekimas vaikuti sudrausmina. blush2.gif as ana diena irgi uzrekiau ant savo dukrytes,ji pradejo visur sliauzioti tad visur ir nagucius kisa.tai va i razete pirsciuka kiso.tai is to isgascio ir uzrekiau. blink.gif o manau kad cia ne paskutinis kartas.juk juos reikia drausminti kazkaip ,o ka nors sakyti graziai aiskinti neiseina,ji tik juokiasi. doh.gif tai va. blush2.gif
Atsakyti
Manau, kantrybė ateina su amžiumi. Kol kas kažkaip pavykdavo išvengti pykčio ant mažiuko. Būna supykstu, bet kai pakeliu ir paimu ant rankų, pajuntu didelį švelnumą wub.gif
Atsakyti
Oi buvo ir man, bent kelis kartus užrikau, kartą ir papurčius esu pačioj pradžioj, nesmarkiai bet verysad.gif ... Po to griaužiau save kokia esu bloga mama, nemoku elgtis su vaiku, neturiu kantrybės, bloviau kruvinom ašarom. Paskutinis kartas buvo dėl košės - nevalgė, o purškė viską atgal, ir man jau nervas, kad vėl reikia vaiką perrengti, kad visur išbuzojo, kad nepavalgė mad.gif Bet paskui susiėmiau ir pasakiau sau, kad tokie dalykai kaip ištepti rūbeliai ir nesuvalgyta košė (kurią aišku teko išmesti, o kartu ir savo įdėtą darbą) yra smulkmena. Ateity bus didesnių kantrybės išbandymų, ir jei tokio neatlaikau, tai kas bus vėliau?? Su ta mintim ir gyvenu mirksiukas.gif
Atsakyti
Turbut visoms mamytems visko buna. Stengiames buti pacios geriausios, kartais nuo to pavargstam, tada pratrukstam.
Kai mudu su mazium susipykstam, tai ji palieku vienam kambary, o pati einu i kita. Pakvepuoju, ateinu, pasiimu ant ranku (jei leidziasi) ir susitaikom bigsmile.gif 4u.gif
Atsakyti
Aš tai ant sūnaus papykstu mintyse, jis nekaltas, ale mano supratimu padaro negražių dalykų. Porą kartų bandžiau griežčiau pasakyti, tai jis tik kvatojosi, mat kitoks balsas, intonacija, o tai įdomu smile.gif . Jam šeši mėn. Tai ką dabar smile.gif . Visada stengiamės gražiuoju.
Atsakyti
leliai labai jaučia blogas nuotaikas,nežinau kaip man ten pavyko tuos pirmus metus valdytis,bet visi sakė,kad turiu auksinę kantrybę,bet va kai mums jau 5m.tai į pabarimus mažoji l.jautriai reaguoja,ima savo taktiką naudot tu manes nemyli nes pyksti,man dėl to liūda širdelę skauda.taigi reikia kartais ir pabart,nes paskui ne mama vaiką ,bet vaikas mamą valdo g.gif
Atsakyti
Visko būna ir nereikia daryti tragėdijos jeigu kartais supyksti ar išsprūsta koks griežtesnis žodis. Mamos kantrybė irgi turi ribas.
Jeigu aš jaučiu, kad viskas atsiprašant už...so, padedu vaiką ir išeinu iš kambario, bent porai minučių. Ramiai pakvepuoju, arba palendu po dušu. Per tas minutes nieko neatsitiks, o ir aš nusiraminu smile.gif
Taip kad mamos, nedramatizuokit. Mes visi žmonės 4u.gif
Atsakyti