QUOTE(Jugita25 @ 2010 06 14, 15:48)
nu mano bury yra, tik pradedu galvot, kad cia tik siaipprielaida pasigirt
aciu uz palaikyma, man tai labai padeda, jau kelinta diena graziai su sunum sugyvenam, taip smagu, kartais uzeina tokia akimirka, kad galeciau rekti, kaip gera o ir jo pykciai man nenbetokie baisus, apsikabinam ir nurimstam, nesuku galvos del idealios tvarkos, siandien net sugebejau virtuvei siuksle paspirt, man ji netrukdo o ir valgyt randu kazka ir gerai
as kazkodel ir galvoju, kad viskas grazu tik pasakose, matyt per daug isifantazavus buvau, o realus gyvenimas zymiai toliau nuo pasakos
dar karta aciu
aciu uz palaikyma, man tai labai padeda, jau kelinta diena graziai su sunum sugyvenam, taip smagu, kartais uzeina tokia akimirka, kad galeciau rekti, kaip gera o ir jo pykciai man nenbetokie baisus, apsikabinam ir nurimstam, nesuku galvos del idealios tvarkos, siandien net sugebejau virtuvei siuksle paspirt, man ji netrukdo o ir valgyt randu kazka ir gerai
as kazkodel ir galvoju, kad viskas grazu tik pasakose, matyt per daug isifantazavus buvau, o realus gyvenimas zymiai toliau nuo pasakos
dar karta aciu
Kaip jau minejau, tokie stebuklingi vaikai, kur tik miega ir valgo ir yra grazus kudikeliai ruzava odyte, buna tik reklamose ir pasakose. Tikrai manau, kad tai prielaida pasigirti. As pati galiu pasakyti, kad mano vaikas tikrai buvo ne is smarkiuju, visi galvom kraipe, kols ramus, koks geras. Bet tie galvu kraipytojai vaika matydavo valanda - dvi, o as su juo budavau 24 h per para be jokiu laisvadieniu. Ir + mano vaikas gime su itin reta liga, is ligonines grizom tik po geru 2 savaiciu, mazius visas prikamsytas zondu bei kateteriu, nei paimt i rankas zmoniskai, nei numaudyt zmoniskai, nei pamaitint kaip visus, nei rubus visus aprengt galejom. Pastoviai ziuret, kad neissitrauktu kurios "slangutes", tai cia tik trupiniukai... Kaip drebe motinyste savo visa grozi, tik spejau ziopciot. Ir ka?Ir nieko, vaikas delto nepasidare nemylimas ar kazkoks trukdis man gyvent iprasta gyvenima. Tiesiog reikejo ji statyt ant koju, ziuret, kad viskas veikt, kad augtu svoris, skaiciuot sisiuka, kiek per diena padarydavo ir tt. Sunki musu pradzia buvo, pirmas pusmetis isvis kazkoks nesveikas maratonas.
Viskas jums susitvarkys, esu tuo isitikinus. O siukles ir as namie spardau, ir dulkiu ismokau nematyti, kad akiu nebadytu, ir pietu atsisakiau, skrandis susitrauke ir vel tapau liekna ir nieko cia baisaus. Nelengvas tas kelias i motinyste, bet uztat koks smagus ir kiek visko naujo atveriantis kiekviena diena! Labai nuostabu, kad jauciates laiminga, kad vaikas jus vercia jaustis laiminga! Jie vaikutis pyksta, reiskia kazkas negerai. Tokie mazi mazuliukia dar neturi ypatingu noru, liaudyje vadinamu "oziais", jie nezino kas tai yra. Pasiimkit ji i glebi ir viskas susitvarkys.
Linkiu pacios graziausios motinystes!