Įkraunama...
Įkraunama...

Pyktis ant mažo kūdikėlio

QUOTE(laisva20 @ 2010 12 18, 13:25)
labas paneles smile.gif  reikia jusu patarimo.
4u.gif
pagimdziau pries pusantro menesio, vaikelis buvo labai laukiamas, taciau jam gimus as tapau kitokia blush2.gif
bedos jau prasidejo ligonineje, po gimdymo, manes ne nepamoke paduot kruties normaliai, pati ligonineje stengiausi ir vienaip ir kitaip paduoti, vaikas verke nesustodamas, atejusi akusere pasake priespienio neprudai gal vaikui ir neuztenka,, zodziu taip ir praverkem 3paras kol gulejom, jokios pagalbos nesulaukiau schmoll.gif grizau namo labai isekusi, niekas nerupejo nei vyras nei vaikas tik verkiau isikniaubus i pagalve verysad.gif Itariau , kad man gal depresija, kaip skaiciau dauguma jaunu mamu buna depresija(man 22metai) 4u.gif pasisakiau vyrui, bet is jo jokios reakcijos. Begant dienoms lyg ir nuotaika gerejo pradejau dziaugtis motinyste. Bet pastebejau, kad dingo dziaugsmas buti mama. Gal tas nuovargis, neisimiegojimas, liudumas, kad negaliu buti kiek galedavom seniau su mb? g.gif nebezinau ne ko girebtis. Man paciai pikta kartais save pagaunu galvojant kam man to vaiko reikejo doh.gif Zinau, kad myliu savo vaika, bet emocijos turbut virsu ima. Kaip pradet dziaugtis motinste? jums nebuvo tokiu bedu?


kaip sekasi dabar? ar palengvėjo? ar maitini savo pieneliu? Kai gimė mano pirmagimė, taip pat buvau jauna, problemų buvo kalnai, tačiau meilė kūdikėliui augo kartu su juo, augo vaikas, augo ir mama... Šiuo metu už savo paauglę dukrelę ir neseniai gimusį sūnelį galėčiau atiduoti viską... Taip pat yra nuostabu, kad turi šalia žmogučius, kuriems esi brangiausia ir kurie besąlygiškai tave myli. Jei reikia patarimų mamos su patirtimi, rašyk į a.ž.
?
Atsakyti
Mano vyriokas buvo super vaikinas, bet paskutiniu metu zirzaliukas ziaurus, zirzia ir zirzia, ir zirzia, nes nori, kad as jam i akis isilindusi buciau, kad guleciau/sedeciau salia, nakti verkslena ( itariu dantukus), buna, kad truksta kantrybe, nes prastokai issimiegu, bet uztenka man jo sypsema pamatyti arba isgirsti jo juoka garsu - viska pamirstu. Pritariu, kad "pasiklysta"mamytes jausmas kia poilsio mazai.

Ir man dbr idomu kaip dbr laiva20 jauciasi. g.gif
Atsakyti
QUOTE(laisva20 @ 2010 12 18, 14:25)
labas paneles smile.gif  reikia jusu patarimo.
4u.gif
pagimdziau pries pusantro menesio, vaikelis buvo labai laukiamas, taciau jam gimus as tapau kitokia blush2.gif
bedos jau prasidejo ligonineje, po gimdymo, manes ne nepamoke paduot kruties normaliai, pati ligonineje stengiausi ir vienaip ir kitaip paduoti, vaikas verke nesustodamas, atejusi akusere pasake priespienio neprudai gal vaikui ir neuztenka,, zodziu taip ir praverkem 3paras kol gulejom, jokios pagalbos nesulaukiau schmoll.gif grizau namo labai isekusi, niekas nerupejo nei vyras nei vaikas tik verkiau isikniaubus i pagalve verysad.gif Itariau , kad man gal depresija, kaip skaiciau dauguma jaunu mamu buna depresija(man 22metai) 4u.gif pasisakiau vyrui, bet is jo jokios reakcijos. Begant dienoms lyg ir nuotaika gerejo pradejau dziaugtis motinyste. Bet pastebejau, kad dingo dziaugsmas buti mama. Gal tas nuovargis, neisimiegojimas, liudumas, kad negaliu buti kiek galedavom seniau su mb? g.gif nebezinau ne ko girebtis. Man paciai pikta kartais save pagaunu galvojant kam man to vaiko reikejo doh.gif Zinau, kad myliu savo vaika, bet emocijos turbut virsu ima. Kaip pradet dziaugtis motinste? jums nebuvo tokiu bedu?

Sveikute,
Skaitau ir matau save sitoje istorijoj..galiu nuramint,kad cia ne amzius kaltas ir visa tai laikina..Man lygiai tas pats buvo,istisi verkimai gal kokiu pora men,pasiklydes mamos jausmas buvo visiskai..Uzplusdavo taip pat mintys kaip tu sakai,kam man to vaiko reikejo ir t.t. doh.gif .Bet kai dukryte pradejo augti,jos zvilgsnis,sypsena sudeliojo taskus ant i..Ir dabar be jos neisivaizduoju gyvenimo..Zinoma,as pradejau su savimi dirbti daug,vyti blogas mintis lauk..skaitau daug knygu psichologiniu,jei buna,kad vis tiek nuo nuovargio pradeda stoga raut,geriu raminamas arbatas..Zinoma daug ka reiskia ir vyro palaikymas,nes istiesu vaika augint yra sunkus darbas ir abu teveliai tai turi daryti,viens kitam padeti...
Jei jautiesi labai blogai, emocijos ima virsu ir sunku susitvarkyti paciai,nueik pas psichologa,tame nieko ner gedingo ir blogo..As pati buvau pas gyd,bet uzteko ginekologes vienos,su ja issikalbejau ir man po jos vizito,visai kitaip viskas pradejo atrodyti..iki siol dar turiu ir jos siuntima pas psichologa,ir zinau,kad jei jausiuos blogai,kad pati negalesiu susitvarkyti tikrai nueisiu..Nes juk mes kiekviena esam zmogus kuri turim jausmus,sirdy ir t.t O plius hormonai dar savo daro..bet nieko nera neimanomo ir viskas laikina..Todel brangioji nosyte aukstyn,tu esi pati ..geriausia ir brangiausia mamyte savo vaikeliui!!! mirksiukas.gif
p.s jei noresi kokiu dar patarimu siuo kl,parasyk i AZ..Kuo galesiu ,tuo padesiu,nes kai pati esu tai isgyvenus labai puikiai tave suprantu..
Atsakyti