QUOTE(Aidulia @ 2008 11 11, 13:14)
Na, aš niekuomet nefotografuočiau savo babytės ar mamos šitaip

. Man ta moteris kaip nuoga atrodo

. Na, apnuoginta tikrąja prasme, tas gumos burbuliuko pūtimas pernelyg seksualus ( gal net gašlus

) , nedera prie garbingų raukšlelių. Na, aš tiesiog komentuoju kaip aš matau šitą nuotrauką ir tikiu, kad mano mama mama laaaabai supyktų, jei jos tokią nuotrauką paviešinčiau. Negi rimtai jums tokios nuotraukos gražios, estetiškai malonios pažžiūrėti?
Laidotuvių nuotraukų nemačiau fotokudroj, bet esu mačiusi meninių albumuose, internete. Primenu, kad nekalbu apie lavonus. O šiaip....nejaugi išėjimo negalima įamžinti gražiai, garbingai, estetiškai?

( savo nuotraukomis į tai nepretenduoji), tik klausiu? Laidotuvės- tabu?
aštrion diskusijon turim pavojų leistis

man asmeniškai mirties fotografavimas atrodytų vos ne viena aukščiausių meninės išraiškos forma, turinti didžiulę riziką šokiruoti, asmeniškai paliesti, sukelti susierzinimą, nepageidaujamas emocijas, baimę, jaudulį ir t.t. - todėl, kad mes kaip ir bet kuri gyva būtybė bijome mirties, jos nelaukiame, ją sakralizuojame, mistifikuojame, jos vengiame. Manau, kad dėl šių priežasčių mūsų visų čia šiandien reakcija nėra adekvati.
Tam, kad nuotraukoje žiūrovas įžvelgtų ką nors kita, negu mano išvardintus jausmus ir nepriimtų to asmeniškai tarsi signalo apie savo paties mirtingumą (neišvengiamą, beje), reikia aukščiausio lygio meistro, turinčio patirties, tam tikrų meninių sugebėjimų, įžvalgos, galų gale tam tikrų psichologinių savybių, be galo didelio subtilumo, kurie jam padėtų parodyti žiūrovui meninę NUOTRAUKOS pusę, o ne sukeltų išvardintas neigiamas emocijas mąstant apie ĮVYKĮ.