Kiek kartų atleidote neištikimybę

Apklausa: man idomu kiek kartų moterys gali atleisti (287 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
#445
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 16:19)
Kiekvienas, kuris nors karta gyvenime buvo mylejes - zino, kad kai zmogu myli, trauka kitiems/kitoms praktiskai dingsta.

Aha, kuriam laikui... Bet, kad išsaugot ištikimybę, to neužtenka, nes po įsiimylėjimo prasiblaivius ir rutinai atslinkus, reikia noro gyventi pagal duotus kitam pažadus, noro gyventi taikoje su savo sąžine ir, žinoma, valios.
Atsakyti
#446
QUOTE(Cenet @ 2010 12 05, 20:18)
šaunuolė, kad nedarai iš to tragedijos, bent nervams geriau.  Vyrų tokia fiziologija, jiems reikia kuo daugiau patelių. Dalis jų netoli nuo gyvūnų tepažengę (nors ir gyvūnų tarpe yra nugyvenančių visą gyvenimą su viena patele), kiti, kurie pakilę keletų pakopų aukščiau, gal ir pasitenkina viena moterim. Bet  tokių tur būt iš 100 tik vienas kitas.
Bet kad tavasis dar ir pinigus nuo šeimos atima...Jokių vilčių kad jis pasikeis.Tvarkykis savo gyvenimą be jo.
P.S. Ir kokia gi jo reakcija buvo kai paprašei 400 Lt? ar jis taip lengvai ir prisipažįsta nebando išsisukti?


Nemanau kad istikimybe/neistikimybe priklauso nuo zmogaus asmeniniu savybiu. Nera is prigimties istikimu ar is prigimties neistikimu zmoniu. Neistikimybe yra jausmu, meiles nebuvimo pasekme. Juk daznai santuokos pradzioje buna jausmai, meile, alpimas vienam del kito, apie kitus net pagalvoti nesinori - o paskui, viskas isblesta... Tada ir prasideda neistikimybe. Tie vyrai/moterys, kurie neisduoda savo antros puses, yra tiesiog laimingi - jiems pasiseke susirasti zmogu, su kuriuo jiems pilnavertiskai gerai, ir zino, kad su kitu/kita nieko geresnio nebus. Radus geriausia, geresniu neieskoma. Tik beda, kad nedaug kam taip sekmingai susiklosto aplinkybes...

Ir dar labai didele beda, kai viena puse myli, o kitai jausmai atsala. Viena puse myli, kita neistikimauja. Dazniau moterys buna ta mylincioji puse - jos tiesiog jausmingesnes, nors pasitaiko ivairiai. Bet tai yra tragedija - nesusilaukti atsako i savo jausmus, o vietoj to, gauti i veida kaip su skuduru...
Atsakyti
#447
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 16:25)
Kokia meile, jeigu ja sutrypia tokiu budu? Ko ji verta? Myleti zmogu, kuriam tu esi niekas?

Ar ta meilė tokia silpna ir paliegusi, kad taip lengvai ją galima sutrypti, jei dėl kito silpnumo tu jo nebegali mylėti?
Atsakyti
#448
QUOTE(juzė @ 2010 12 24, 16:27)
Aha, kuriam laikui... Bet, kad išsaugot ištikimybę, to neužtenka, nes po įsiimylėjimo prasiblaivius ir rutinai atslinkus, reikia noro gyventi pagal duotus kitam pažadus, noro gyventi taikoje su savo sąžine ir, žinoma, valios.


Sunku turetu buti saugoti istikimybe zmogui, kurio jau senai nebemyli, konfliktuoji, ir kurio/kurios iprociai netgi erzina...

Papildyta:
QUOTE(juzė @ 2010 12 24, 16:33)
Ar ta meilė tokia silpna ir paliegusi, kad taip lengvai ją galima sutrypti, jei dėl kito silpnumo tu jo nebegali mylėti?


Tokia "meile" - myleti ta, kuriai ant taves nusispjauti - man dvelkia moraliniu mazochizmu. Gyvenimiska tragedija cia, ne meile.
Atsakyti
#449
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 16:33)
Sunku turetu buti saugoti istikimybe zmogui, kurio jau senai nebemyli, konfliktuoji, ir kurio/kurios iprociai netgi erzina...

O aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma nugyventi su žmogum gyvenimą nesukonfliktuojant.
Papildyta:
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 16:35)
Tokia "meile" - myleti ta, kuriai ant taves nusispjauti - man dvelkia moraliniu mazochizmu. Gyvenimiska tragedija cia, ne meile.

O kaip su tuo, kad "kai tikrai myli, kitam nori visko ko geriausio", arba "mylimam žmogui nepavydim"- tai kodėl jo fizinis kontaktas su kitu asmeniu padaro meilę ir gyvenimą nebeįmanoma tragedija?
Man atrodo, kad žmogus, kuris sako, kad kito neištikimybės niekada neatleistų- ištiesų, nieko nemyli.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo juzė: 24 gruodžio 2010 - 16:43
#450
QUOTE(juzė @ 2010 12 24, 16:39)
O aš neįsivaizduoju, ar įmanoma nugyventi su žmogum gyvenimą nesukonfliktuojant.
Papildyta:

O kaip su tuo, kad "kai tikrai myli, kitam nori visko ko geriausio", arba "mylimam žmogui nepavydim"- tai kodėl jo fizinis kontaktas su kitu asmeniu padaro meilę ir laimę nebeįmanoma tragedija?
Man atrodo, kad žmogus, kuris ssako, kad kito neištikimybės niekada neatleistų- ištiesų, nieko nemyli.


Pazistu viena (TAIP, TIK VIENA!) pora, kurie po daugiau nei 20 metu kartu vis dar meiliai burkuoja kaip balandeliai. Visur kartu vaiksto, meiliai vienas i kita ziuri, graziia vienas kita vadina, visada vienas kitam padeda... Pavydziu, ir manau daugelis patydetu. Noreciau ir as taip, tikdeja, tokiu laiminguju labai mazai. Daugeliui, deja - rietenos, nesutarimai, abejingumas vienas kitam, o is to seka ir neistikimybe.

O kad mylimam zmogui nepavydim, tai cia jau nesamoniu nesamone - tai kam tada pavydim, siaip kokiems zmonems is gatves? Del mylimo zmogaus pavydas buna pats didziausias. Jeigu zmones bendrauja siaip kaip "**** buddies", kaip dabar madinga, be jokiu dideliu jausmu, be jokiu dvasiniu artumu - tai jeigu kitas/kita pasidulkins su kazkuo kitu, tai emociju nesukels. Bet jeigu zmogus kuri myli, tave isduos - cia jau bus tragedija. Tiesiog taip yra, tokia prigimtis, kai pats myli, nori kad tai butu abipusis jausmas, nori atsako. Jeigu apgautu siaip kokia vienadiene meiluze - na ir tegul, dzin, bet jeigu apgautu mylimoji, kuriai tu jauti nuosirdziausius jausmus, kuria tu isileidai i savo intymiausia sirdies sfera - ir ji sitaip pasielgtu... Negi dar reikia aiskinti? Visada maniau, kad tokie dalykai savaime suprantami. Tai naturalu, zmogiska. Pilnaverte meile imanoma tik tada, kai tai abipusis jausmas, kai yra atsakas.
Atsakyti
#451
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 16:48)
jeigu apgautu mylimoji, kuriai tu jauti nuosirdziausius jausmus, kuria tu isileidai i savo intymiausia sirdies sfera - ir ji sitaip pasielgtu... Negi dar reikia aiskinti? Visada maniau, kad tokie dalykai savaime suprantami. Tai naturalu, zmogiska. Pilnaverte meile imanoma tik tada, kai tai abipusis jausmas, kai yra atsakas.

O jeigu ji pasakytų tau tiesiai šviesiai į akis, kad klausyk, aš labai tave myliu, bet man kažkas darosi, aš lyg ir nejučia jaučiu fizinį potraukį kitam vyrui.
Tikrai nežinau, kas čia man yra, bet yra taip...
Ir tai nebus apgaulė.
Ir kaip tau toks variantas, kaip didžiulio atvirumo ir pasitikėjimo vienas kitu išraiška, kai nebijoma kitam pasakyti net tokių dalykų, nes pasitikima kito atlaidumu bei meile?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo juzė: 24 gruodžio 2010 - 16:56
#452
QUOTE(juzė @ 2010 12 24, 16:53)
O jeigu ji pasakytų tau tiesiai šviesiai į akis, kad klausyk, aš labai tave myliu, bet man kažkas darosi, aš lyg ir nejučia jaučiu fizinį potraukį kitam vyrui.
Tikrai nežinau, kas čia man yra, bet yra taip...
Ir tai nebus apgaulė.
Ir kaip tau toks variantas, kaip didžiulio atvirumo ir pasitikėjimo vienas kitu išraiška, kai nebijoma kitam pasakyti net tokių dalykų, nes pasitikima kito atlaidumu bei meile?


Nelabai tikiu tokio varianto realumu, kad myliu, bet noriu kito - esant tikrai meilei, norisi vieno, kitu nesinori. Pradeciau itarti, kad ta meile man yra ne kaip vyrui, o kokia nors motiniska, kas irgi labai nenudziugintu. Nors, atvirumas sveikintinas dalykas, o jeigu sugebes suvaldyti tokias keistas emocijas ir neisduos - uzsitarnaus dar didesne pagarba. Bet is tikruju, kaip sakiau, sunkai isivaizduoju meile vienam ir trauka kitam, nesuvokiama. Reiskia, ta meile ne tokia jau ir tikra.
Atsakyti
#453
QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 15:35)
Sunku turetu buti saugoti istikimybe zmogui, kurio jau senai nebemyli, konfliktuoji, ir kurio/kurios iprociai netgi erzina...

Žmonės manau prapuola toje kasdienybėje, rūpesčiuose, rutinoje, kas buvo svarbu pasimiršta, pasidaro nervingi, reikia pokyčių, prasideda nuotykių ieškojimai, naujos simpatijos, kurios trumpam prašviesina jų užtęmusias dienas, bet tie neištikimybės romanai laimės neatneša - iširsta šeimos, lieka nuoskaudos ir t.t. jei pas abu išblėso jausmai ir nieko bendro nebeliko, neverta tokiems žmonėms kartu ir begyvent, nes tai tik būtų nesibaigiantis melo ratas..

QUOTE(Gordon @ 2010 12 24, 15:48)
Pazistu viena (TAIP, TIK VIENA!) pora, kurie po daugiau nei 20 metu kartu vis dar meiliai burkuoja kaip balandeliai. Visur kartu vaiksto, meiliai vienas i kita ziuri, graziia vienas kita vadina, visada vienas kitam padeda... Pavydziu, ir manau daugelis patydetu. Noreciau ir as taip, tikdeja, tokiu laiminguju labai mazai.

Gordonai, manau, kad čia NĖRA sėkmės ar laimės dalykas. Tai gali turėti kiekviena pora, viskas priklauso nuo abiejų žmonių poroje, jei jie abus norės tą meilę išsaugos ir burkuos visą gyvenimą iki mirties... svarbu kalbėtis, nieko neslėpti vienas nuo kito, kūrenti kartu tą meilės židinį ir neleist jam užgest.
Atsakyti
#454
Nė karto (tai ir nebalsuoju). Nu jei labai labai mylėčiau, gal ir atleisčiau 1 kartą.
Atsakyti
#455
neatleidžiame tiems, kurių nebemylime.
Atsakyti
#456
QUOTE(Priklausoma @ 2010 12 26, 13:04)
neatleidžiame tiems, kurių nebemylime.

drinks_cheers.gif

Pritariu, sakyti, kad neatleis niekada, gali sakyt tik tos, kurios to nėra patyrusios. doh.gif
Bet taip atsitikus, dar nežinia, ką darytų?! doh.gif
Atsakyti