QUOTE(Debesiukee @ 2009 06 10, 01:41)
Na mano atveju nebuvo daeita iki lovos, bet bandyta net 3 kartus... Nezinau, kazkaip skaudu.. Atrodo pamirsti, laimingai gyvenam toliau, bet kazkur pasamonej vistiek islenda.. Esu linkusi kaupti visas nuoskaudas, dedu rodos kiekviena karta i savo "maisa" po akmeneli ir nesu ji per gyvenima, nesiu kol istengsiu...privalau! nes turime vaika, jauciuosi uz ji atsakinga,noriu kad augtu laimingas.tevelis jaunas, gal suaugs ateis i prota...o gal as ateisiu i prota..ir isspirsiu ji pro duris...?
Atsiprašau, bet gal tau paminklą kaip Marytei Melnikaitei žadėjo pastatyt

?O vaiko tėvelis gal nepilnametis, jog jam reikia suaugt

?
Beje, kažin ar tavo vaikas bus laimingas, matydamas kaip kankinasi mama. Vaikai tai labai gerai jaučia.
Amžinatilsi teta mano(mamos pusseserė) savo vyro atėjimo į protą laukė
35 santuokinio gyvenimo metus. Rezultate-vyrelis išlėkė su nauja meile kurti naujo gyvenimo(gyvena su ja iki šiol), o teta liko prie suskilusios geldos.

Kai Dievas uždaro duris, Jis atveria langa..