na as ji energingiau pagiriu kai tikrai matau, kad nubego upeliukas
bet kiekviena kart neimanoma pamatyt kiek jis ten pasisiojo, vikrus rupuziokas
be to jau ne be maziukas jam 7men ir turetu suprast kad savo namu mes netersiam
bet siandien ir vel pridirbo
visa diena labai graziai pagal savo grafikeli ejom tualeto reikalu, pasivaiksciot, pazaist, namie buvo akylai stebimas, kad nenuklystu is "doros kelio", vakare nuvaziavom prie upes, leidau issidukt, padraugaut su kitais suniukais, pabegiot be pavadelio.. grizom visi dziaugiames koks saunuolis, pasitaise,
kiek veliau vyras susiruosia i naktini darba, nueina i miegamaji apsirengt, musu Rokis is paskos..... pris..a ir laimingas kaip briedis stovi... o tada vyras imyne i ta jo s..., padeta prie pat koju..
aisku baxuras gavo lupt normaliai
nu jau nebepirma karta musu miegamajam kruva prikrauna, bet jau senokai tokiu sposu bebuvo ir dar taip...naxaliskai
kaip taisykle visada i ta jo kruvele ibrenda vyras...
mes kai ji parsivezem (buvo3,5men) tai labai daznai pridergdavo miegamajam, pradzioj buvom pas tevus, tai butinai mamos kambary, o kai grizom namo, tai jau musiskiam
ir nebezinau, kaip cia suprast jo ta toki elgesi
p.s. dazniausiai sulaukiam tokio ir kitokio pobudzio "dovanu" kai su juo uzsiimam daugiau nei paprastai, kai skiri daugiau laiko praleidi lauke ir pan.