QUOTE(Hella @ 2006 05 11, 12:50)
Ir mums taip pat
tik uždėdavom pavadėlį ir viskas kaip įkalta į žemę stovi, niekur neina
bet dabar jau po truputį pradeda vaikščioti, bet labai jau mūsų neklauso,
Gal but... suniukas bijo pavadelio, o gal pavadelis jam asociuojasi su nemaloniomis uzduotimis ar ivykiais. Jei, tik uzdejus pavadeli, suniukas visad turi "dirbti" ( is kart tempiamas i lauka, balsu istisai maldaujamas "padaryti" , o kur dar visi sutinkami pasibaisetini "neatpazinti objektai"...), jis gali vengti pavadzio. Reiketu pirmiausia pamaloninti suniuka kasneliu ar kitu kokiu megiamu dalykeliu (gal Bobikas labiau uz bet koki kasneli megsta pazaisti) vien uz tai, kad atejo prie taves ir leidosi uzdeti pavadeli. Vietoj to, kad uzdejus pavadeli, kiekviena kart vesti suniuka i lauka, kita karta paprasciausiai galima butu ji paglostyti ar duoti kasneli ar leisti jam laisvai pazaisti. Galimas atvejis, kad ir paciai seimininkei reiketu patobulinti savo , kaip "vadeliotojo", igudzius
Taigi, trumpai tariant, neigiamas Bobiko asociacijas reiketu pakeisti teigiamomis!
Maniskiui ejimas i lauka kazkodel asociavosi ne su pavadeliu, o pirstinemis (gimes ziema). Kai tik matytadvo, kad bandau numuilinti ar uztempti laika, atnesdavo pirstine (nieks nemoke)
Na...ne kazkodel - su pirstinem visad 100% eidavau i lauka!