hmm... keista, tikriausiai namuose gime ir augo, tai dabar bijo garsu, mashinu ir pan.
jei kalyte maza, pasiimciau ja i rankas ir nesciau i lauka, bet nepaleisciau. pasiimciau kokiu jos megiamu skanestu, uz nebijojima - pamaitinciau, ir tokiu ramiu balsu jai kalbeciau, kad jinai jaustu, kad tu nebijai, esi vade ir jai ner ko bijot.
kai apsipras, leisciau paciai pavaiksciot, kviesciau iseit paciai skanestais ir zaidimais. Svarbiausia savo kuno kalba ir balsu duoti jai pajaust, kad tu kontroliuoji situacija ir, kol tu su ja, bijot nereikia.
Blogiausia, paciai jaustis neaiskiai ar sutrikti, kalyte tai labai jaucia, ir jai atrodo, va, seimininke pati kazko ten lyg nedrasiai, tai man - dar baisiau. Reikia tvirtai, ramiu balsu, be jokiu ten ilgu cackinimusi, ta prasme, tu - v kurse del ir baigtos visos baimes.
o jau kai pajaus lauko dziaugsma, tada pratint reikalus daryt lauke. Nusistatyt koki sutartini zodi, pvz. "bite, eik shikt"
. Issivedi koki pusvalandi po maisto, ir nezaidi, o sakai komanda. Jinai, aisku, pazaist nores, bet tu rodyk - tau ne motais. O jei ka padarys, nu tai ir ka nors skanaus duok, girk be proto, is kart zaidimai, tancy i pliaski vienu zodziu.
Zodziu, pashikimas pirma, po to skanestas, pagyros ir zaidimai. Suniuke netruks suprast, ka daryti verta
Aisku, dazniau kol kas su ja pavaiksciot reikes, kas pora valandu, maza dar, neilgai laikyt sugebes kol kas.