Jaukus Pozityvisčių Kampelis

Pasirodo, ne viena naktinėjau iš nekantrumo pažiūrėt filmuką šianakt. Tylusis meškėnas buvo komanijoj... tik neakivaizdžiai
Aš irgi ką tik peržiūrėjau The Opus .
Labai ačiū, kad pasidalinai daiwulencija
Buvo gera dozė įtaigių, stiprių, pozityvių mincių

Labas rytas,

džiaugiuosi kad filmukas patiko ir davė teigiamų emocijų

dar norėjau paklausti kaip jūs manote- kaip pozityvus žmogus turėtų reaguoti į kritiką ? kaip neutralizuoti kritikos metu kylančius neigiamus jausmus? galvoju kodėl apskritai gyvenime taip skaudžiai reaguoju į bet kokią kritiką mano atžvilgiu? tiksliau į svetimų žmonių kritiką .jei sako kažką vyras ar tėvai- į tai reaguoju nebent nepasitenkinimu, šiokiu tokiu pykčiu ar pan.(bet tik tam kartui-paskui užmirštu ir tikrai nekreipiu dėmesio), bet jei tai - bendradarbis ar šiaip svetimas žmogus, tada pasijuntu labai blogai, nemoku net nusakyti to jausmo lieka tokia nuoskauda.. nors išoriškai atrodo kad nereaguoju ir elgiuosi lyg niekur nieko, bet viduj lieka gal neapykanta, gal nuoskauda.. na, kažkoks skaudulys ir tiek...
šiaip jau vaikystėj buvau paprastai tik giriama. buvau ramus, geras, paklusnus vaikas- nebuvo už ką barti... sakau iš čia gal kyla tas nesugebėjimas dabar priimti kritiką iš aplinkos..? ar gal šiaip dėl to kad esu jautrus žmogus..? na, gyvenime juk neįmanoma visada visiems įtikti, elgtis pagal kiekvieno pageidąvimą, požiūrį, nes gal kažkam trūksta laiko, gal dėl kažko tie požiūriai skiriasi, arba nespėji viską atlikti idealiai, neįmanoma visiems būti parankiam ir pan.. nežinau kaip man atsikratyti to jausmo...? mano sąžinė paprastai būna rami- žinau, kad elgiuosi tinkamai, padarau viską pagal savo galimybes, žinau dažnai kad aš esu teisi ir nėra dėl ko reikšti mano atžvilgiu nepasitenkinimą, vnž aš prieš save esu rami ir nesijaučiu kažką padarius blogai, bet va tą jausmą kaip pakeisti? atsiranda lyg ir tokia nuoskauda, bejėgiškumas, kad esu neteisingai kritikuojama ar pan... aišku tas pasitaiko labai retai, bet vistiek kiekvienas toks atvejis man sėda į širdį giliai labai... protu lyg ir suprantu kad nėra ko taip jaustis, bet širdžiai neįsakysi...

Labutis,

Turiu ir aš tą bedą, bet jau baigiu susitvarkyt su tuo. Aš galvoju, kad yra dvi kritikos rūšys, pirma, kai žmogus nuoširdžiai matydamas tavo klaidas, norėdamas patarti ir padėti tave kritikuoja, o antra kai kritikuoja iš pavydo, noro įkąsti ir pan. Tai dabar stengiuos atsirinkt ir į pirmąją stengiuos sureaguot, net džiaugiuosi, nes tai padeda suprast savo klaidas ir greičiau galiu pasitaisyt. o į antąją bandau nereaguot, o jei kyla neigiamų emocijų to žmogaus atžvilgiu, tai tuoj pat keletą kartų pakartoju "su meile ir dėkingumu atleidžiu ......" . tie žodeliai veikia fantastiškai. nes kaip bebūtų taip gavus nepagrįstos kritikos dozę, visada kyla neigiamų emocijų to žmogaus atžvilgiu, o kaupdami jas savyje kasam duobę tik sau ne kam kitam

beje ačiū už filmą, siunčiuosi

Hmmm Reikes pabandyti, nes man net nepagrista kritika labai veikia. Imeta abejoniu i mano pasitikejima savimi, net jei zinau, kad esu teisi... Labai jautriai kaip ir Daiwulencija reaguoju i svetimu zmoniu issakyta kritika.

Iš tiesų, reiktų atskirti, kokia kritika į tave adresuota. Gali žmogus geranoriškai kritikuoti, nors gal tau atrodytų neteisingai, bet paskatos pas žmogų geros. Tokiu atveju kažkaip neigiamai reaguoti ar imti į širdį tikrai nereikia, padėkoti už tai visada
Bet jei kritikuojama norint įžeisti, užgauti, tada geriausia atsiriboti nuo tokio žmogaus. Ir šiuo atveju nepamiršti jam padėkoti, kad atkreipė tavo dėmesį į kažką. Matomai žmogus negali išreikšti savo pykčio kitaip , jo širdyje tikrai ne šventė ir jį galima nuoširdžiai užjausti. Žmogui, norinčiam kitam įkąsti, tikrai "dūšioje" negera. Nepamiršk jo palaiminti, nes jam tikrai to reikia.

oi, kaip tai sunku kol viskas ok, atrodo, va tikrai nepykčiau ir atleisčiau jei būtų taip ar anaip, bet kai nutinka, tai sunku labai taip ir elgtis kaip reikėtų...

Papildyta:

pvz, kad ir vienoj temoj čia SM ... nuėjau su tikslu surasti kažkokį patarimą, atsakymą, bet buvau užsipulta vienos mamos na, tikrai žinau kad ji ne taip suprato kaip yra iš tikro.. čia mano kaltė gal kad netiksliai situaciją apibrėžiau .. gal per skubėjimą mintys mintį vijo, nzn.. gal jos vietoj ir aš nebūčiau teisingai supratus, bet kai aš žinau kaip yra iš tikro, tai tas neteisingas užsipuolimas, man labai nuotaiką sugadino ir įskaudino... netgi jei to žmogaus ir nepažystu

sveika,

as nezinau kas ne taip, bet niekaip negaliu atsisiusti sios dalies "maldos", man vis error.

gal ka ne taip darau...

VISOMS GEROS DIENELES

Na matai, pati supranti, kad nesusišnekėta. Tiesiog ji tavęs nesuprato : gal neaiškiai išdėstei mintį, o gal ji ir negalėjo suprasti, nes turi savo pasaulio suvokimo filtrą, savaip mato problemos esmę ir tas "savaip" jai neleidžia įsiklausyti į tave Ir, pagalvojus, už ką pykti...kad žmogus viską mato savaip? Mes visi viską matom savaip : vieni piktai, kiti džiaugsmingai, treti filosofiškai, ketvirti naiviai, dar kiti laaaaabai gudriai . Neverta pykti ant žmonių už tai
Visi mes esame visokie ir nuotaikų pas visus visokių būna. Pagalvok apie tai. Esu tikra, kad po kiek laiko tau tas pyktis atrodys nereikalingas , tai ar verta tada iš viso pradėti pykti?

Sveikos
Ir aš jungiuosi prie jūsų šioje temoje
Šiuoe metu skaitau knygą „Pozityvaus mastymo galia“. Gal kas skaitėt?
Dar tik pradėjau, atrodo nebloga. Tačiau pastebėjau vieną dalyką savyje. Jaučiu kažkokį priešiškumą Ir tas jausmas kiekvieną kartą sukyla, kai skaitau apie Dievą. O ši knyga ir paremta tikėjimu Dievu. Nors lyg ir neperšama įkyriai, tačiau kažkaip keistai mane veikia
Buvau tikinti, bet dabar matyt kažkokia krizė

ačiū
Papildyta:


gal tau maišo tas klaidingas vaikystėj įdiegtas požiūris į Dievą? esą Dievas tai senukas sėdintis ant debesies ir stebintis ar gražiai elgiamės (prisimenu iš vaikystės- "gražiai elkis nes Dievulis viską mato ir nubaus"), o jam iš dešinės (jei gerai pamenu) - Kristus man toks močiutės įdiegtas pasakojimas iki šiol maišo vartoti sąvoką Dievas, nes taip ir iškyla prieš akis seneliukas su lazda, barzda ir šviesiais plaukais vietoj "Dievas" man geriau vartoti visata, pasaulis, pasąmonė ar kt.
Papildyta:


labas na, lyg ir turėtų siųsti pabandžiau dabar tai lyg ir viskas veikia? o kitus failus gali parsiųsti? tik šis neišeina?

sveika,aš kai skaičiau "jūsų pasąmonės galia" man irgi sukilo priešiškumas,iš pradžių tai skambėjo man kaip agitacija krikščionybės bet nee,galiausiai beskaitydama tokias knygas aš dar aiškiau suvokiau,kad gera krikščionė nesu ir nenoriu būt-noriu būti geru žmogum todėl sąvoka Dievas man labai plati tai viskas,kas geriausia,viso gėrio šaltinis,ramybė,harmonija,meilė ir t.t. aš kuriu savo gyvenimo filosofiją,atsirenku kuo noriu tikėt kuo ne ir dabar Dievas man nesusijęs su krikščionybe ir tuo,kuris teisia sėkmės

Labas vakarėlis,
pradėjau šian skaityti S.Hankin knygą "Pasitikėk savimi!", kurioje autorė teigia, kad perdėtas jautrumas kritikai, kaltės jausmas, griežta savikritika yra emocinis nebrandumas. Jis atsiranda, kai dar vaikystėje neišmokstame valdyti emocijų. Bet emocinį brandumą galima išsiugdyti, pradedant nuo pasitikėjimo savimi.

Daugiau parašyti nelabai galiu, nes tik tiek perskaičiau