As is ju nesitikiu nieko, situacija tokia kadangi mano namukas nedidelis: 89kv, o ir nebus jis labai energiskai efektyvus, na geriausiu atveju B klases ir tai smarkiai save apgavus. (sienos rastai 18cm+ekovata apie 8-10cm vietom daugiau vietom maziau+GKP, perdanga 30 cm ekovata, langai plastikiniai neatsimenu kiek kameru dabar popieriu po ranka neturiu, bet perkant 2012 imiau viska ka turejo geriausia, tikrai zn kad selektivine PE yra, grindys 10 cm polistirolas) ir bus zidinys kapsule 12 KW todel man kaip ir reiketu dar vieno sildymosi saltinio, bet kadangi jau yra zidinys tai statyti KKK ir tureti dar viena tokia pat sistema butu sviestas sviestuotas, todel ieskau kito silumos saltinio, ir renkuosi is elektra naudojanciu prietaisu (kaip ir visi noriu maziausiai investuoti ir tureti daugiausiai naudos), labiausiai inponuoja infra
O del fizikos suprantu kad 1kW=1kW taciau mano manymu ta infra losia ant to kad mes (zmones) nesam termometrai, ir siluma jauciam subjektyviai pvz apsiniaukus diena +10 vesoka, sauleta diena +10 silta
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2015 12 04, 09:37)
Nepasakyčiau, kad šiltame name sluoksniavimasis labai juntamas. Čia kaip boileryje, jei šildoma su spirale iki boilerio apačios, tai pirmiausiai prišyla viršus, o po to ir apačia, taip ir čia, jei namo šilumos nuostoliai nėra dideli, namo vidaus temperatūra visuose aukščiuose apylygė. Iš kitos pusės, pas mane gal tam dar ir ventiliacija gelbsti nes iš palubio oras ištraukiamas.
Sluoksniavimuisi labai didelę įtaką turi tai, iki kokios temperatūros yra sušildomas aplink šildymo prietaisą esantis oras. Kuo labiau sušyla oras aplink esančio oro atžvilgiu, tuo intensyviau jis kyla aukštyn ir tuo ryškesnis oro sluoksniavimasis, taip, kad grindinis šildymas šiuo atžvilgiu be konkurencijos. Joks infra jam neprilygs, nes visų infrašildytuvų plokščių temperatūra yra pakankamai aukšta, taip, kad oras aplink šiuos šildytuvus irgi bus stipriai sušildomas. Nuo infros sišildytų daiktų oras jau bus šildomas tolygiai, kaip ir nuo grindinio šildymo, bet infros atveju, pats šildymo prietaisas įkaista iki aukštų temperatūrų, tad čia bus daugiau nuostolių nei nuo grindinio šildymo.
Jei žiūrėti radiatorius, ir konvektorius tai nors jie ir spinduliuoja infraraudonuosius spindulius, vis tik jie daugiau šilumos perduoda per sušildytą orą. Kadangi oras nuo jų sušiles pasišalina tik natūraliai kildamas aukštyn, tad su šiais šildymo prietaisais aplinkui esantis oras bus sušildomas labiausiai, bus didžiausias skirtumas tarp šilto ir šalto patalpų oro ir oro sluoksniavimasis bus ryškiausias. (Prie tepalinių radiatorių mažiau, nes jų paviršiaus temperatūra mažesnė, prie konvektorių labiau).
Net kaloriferis, kuris vos ne visą šilumą atiduoda orui žiūrisi geriau už radiatorius, nes nuo teno oras nuimamas priverstinai, tad jis nespėja įkaisti iki tokių temperatūrų, kaip esantis šalia konvektoriaus.
Dabar jei palyginti su oriniu šildymu, tai ir čia galima į patalpas tiekti pakankamai neaukštos temperatūros orą (bet tai labiau priklauso nuo namo šilumos poreikio ir orinio šildymo sistemos pralaidumo), tad ir su orinio šildymo sistema galima pasiekti panašius rezultatus, kaip ir su grindiniu šildymu, geresnius nei su infra.
Vis tik vien į oro sluoksniavimąsi nevertėtų žiūrėti. Dar svarbu ir patalpų konstrukcijų temperatūra. Jei šiuo atžvilgiu norima labiausiai taupyti, tai be konkurencijos infra, kuri jos spinduliavimo zonoje sukurs šiltas zonas net ir esant vėsesniam patalpų orui, bet ji nebus komfortabili, kadangi šilta bus tik tose zonose. Jei norisi didesnio komforto tai ir vėl be konkurencijos grindinis šildymas.
Orinio šildymo prietaisai konkurencingesni bus tik geriau apšiltintuose namuose, kuriuose konstrukcijų paviršiaus temperatūros bus labai panašios į oro. Nors ir vėl. Kuo namas šiltesnis, tuo mažiau skirtumo, nuo šildymo prietaisų tipo. Svarbesniu parametru tampa tik šių prietaisų realus, o ne deklaruotas galingumas. Tai rašau todėl, kadangi man teko susidurti su tuo, jog tepaliniai radiatoriai išsijunginėja net ir nustačius termostatą ant aukščiausių padėčių. Gali būti, kad suveikinėja apsauga nuo perkaitimo, tad prietaisas dirba ne pastoviai ir negali išduoti maksimalaus galingumo.
Papildyta:
Vienareikšmiškai. Namo sienos vis dar šaltos ir kol nesušils namo sienos, tol sloksniavimasis bus ryškesnis net ir labai šiltame name, bet situacija kardinaliai pasikeis pradėjus pastoviai gyventi name. Kaip minėjau, pas mane namą šildant su kaloriferiu beveik nesijaučia oro sluoksniavimosi. Tas beveik, tai be termometro pagalbos skirtumo nepajusi.
Kad daug nerasyti ir nepilstyti is tuscio i kaura imesiu info is marketingo, nors kaip skaiciau tai jus jau viska esate anlizaves taciau galite tai atmesti ar patvirtinti po punkta
1) The energy requirement to heat the volume of a rooms air versus the surfaces of the same room requires a higher heat load and higher peak load in the convection-based heater. (Zmeureanu et al., 1988; Howell and Suryanarayana, 1990; Imanari et al., 1999; Petras and Kalus, 2000; Miriel et al., 2002; Feng et al., 2006). The Laboratory of heat transfer and environmental and mechanical engineering, Aristotle University of Thessaloniki state up to 32% higher capacity may be required for the convection-based heater (Infrared Heating Comparison with Conventional Heating 2010 p5) depending on building-related factors. (See tab at bottom of page for full list of sources).
2) Infiltration losses (cold air mixing with warm air i.e. draughts) are one of the most significant factors affecting energy use and comfort in a building (DeWerth & Loria 1989). Because convection heating systems produce an environment where air temperature is higher than MRT, infiltration losses are higher with convective-based heating systems than in radiant heating systems (Hart 1981; Zmeureanu et al., 1988).The Laboratory of heat transfer and environmental and mechanical engineering, Aristotle University of Thessaloniki state the difference in capacity required to cover infiltration losses can require up to 35% greater capacity in convection-based systems depending on building-related factors (not necessarily additional to above 32%) (opp. cit p5).
3) Radiant heaters can be operated at lower air temperatures than convection heaters when the MRT falling on the human and other objects is within comfort levels of about 21C (Hart, 1981; Zmeureanu et al., 1988; Howell and Suryanarayana, 1990; Kalisperis et al., 1990; Ling and Deffenbaugh, 1990). So it is possible to be comfortable in up to 5C lower air temperatures under radiant heat compared to classical methods that heat the air to the comfort level of 21C (Dudkiewicz and Jezowiecki, 2009). The Laboratory of heat transfer, University of Thessaloniki state a further 7% difference in capacity is possible through proper control (again depending on building-related factors and not necessarily additional to the above savings).
4) Objects in an environment heat up, building up thermal mass and are in turn able to radiate. Conventional systems that use air as the transport medium have lower potential for delivering sufficient heating since they are limited to the thermal capacity of the air and its ability to transfer thermal energy to or from a surface (Ardehali et al., 2004).
5) Convection-based systems respond slowly to step-changes in temperature, requiring up to 6% increase in energy consumption to alter temperature by 1C (Roth et al., 2007).
Papildyta:
pirma posto dalis skirta atsakyti bangaS atsiprasau uz netvarka
